Logo

VASAROS ATOSTOGOS!

Kontaktai ir adresai  

   

Nuo 2012 12 12  

7101802
Šiandien
Vakar
Šią savaitę
Praeitą savaitę
Šį mėnesį
Praeitą mėnesį
Viso
29860
32835
142488
3206513
275034
121877
7101802

Your IP: 172.31.28.20
2017-09-23 20:12
   

VŠĮ Kauno „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla
nuo 2013 m. rugsėjo mėn. 01 d.
Kauno Jono Pauliaus II gimnazija




VŠĮ Kauno ,,Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos

IŠORĖS VERTINIMO ataskaita

 ĮŽANGA

Vizito laikas – 2010  m. spalio 18-22 d.
Vizito tikslas – mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimas.
Išorės vertintojų komanda:
Vadovaujančioji vertintoja – Snieguolė Vaičekauskienė.

Išorės vertintojai:
Rasytė Matulevičienė, atsakinga už 1.1 temos ,,Etosas“ ir 2.3 temos ,,Mokymo kokybė“ vertinimą;
Vitas Zabita, atsakingas už 1.2 temos ,,Pažangos siekiai“ ir 3.1 temos ,,Pažanga“ vertinimą;
Irmantas Adomaitis, atsakingas už 1.3. ,,Tvarka“ ir 5.5 temos ,,Materialinių išteklių valdymas“ vertinimą;
Odeta Jonykienė, atsakinga už 1.4 temos ,,Mokyklos ryšiai“, 4.4 temos ,,Pagalba planuojant karjerą“ ir 4.5 temos ,,Tėvų pedagoginis švietimas“ vertinimą;
Asta Sakalauskienė, atsakinga už 2.1 temos ,, Bendrasis ugdymo organizavimas“ vertinimą;
Eglė Vaivadienė, atsakinga už 2.2 temos ,, Pamokos organizavimas“ ir 2.6 temos ,,Vertinimas ugdant“ vertinimą;
Birutė Bigailiene, atsakinga už 2.4 temos ,,Mokymosi kokybė“ ir 2.5 temos ,,Mokymo ir mokymosi diferencijavimas“ vertinimą;
Audronė Vaicekauskienė, atsakinga už 3.2 temos ,,Mokymosi pasiekimai“ ir 4.1 temos ,,Rūpinimasis mokiniais“ vertinimą;
Sigita Šimonienė, atsakinga už 4.2 temos Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba“ ir 4.3 temos ,, Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas“;
Renata Liagienė, atsakinga už 5.1 temos ,,Mokyklos strategija“ ir 5.2 temos ,, Mokyklos įsivertinimas“ vertinimą;
Loreta Strukaitienė, atsakinga už 5.3 temos ,,Vadovavimo stilius“ ir 5.4 temos Personalo valdymas“ vertinimą.

Mokyklos veiklos kokybės ataskaita parengta išanalizavus kiekybinius ir kokybinius duomenis bei informaciją. Išorės vertintojai vizito metu stebėjo 226 pamokas, neformaliojo ugdymo, logopedės, mokinių ir mokytojų, mokyklos vadovų ir aptarnaujančio personalo veiklą klasėse, darbo vietose, valgykloje, koridoriuose, kieme, muziejuose. Išorės vertintojai kalbėjosi su mokyklos darbuotojais, Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi (vienu iš mokyklos steigėjų atstovu), savivaldos institucijų nariais, mokiniais ir jų tėvais. Analizavo mokyklos pateiktus veiklos dokumentus, mokinių pasiekimų ir pažangos fiksavimo dokumentus, mokinių pasiekimų knygeles, sąsiuvinius, informaciją mokyklos stenduose ir interneto svetainėje, statistinius duomenis ŠVIS ir AIKOS duomenų bazėse, Kauno savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir kultūros įstaigų veiklos analizės skyriaus pateiktą apibendrintą informaciją, prieš išorės vertinimą mokykloje atlikto tyrimo Mokinių ir jų tėvų nuomonės apie mokyklos veiklą statistinės tyrimo ataskaitos (toliau – STA) duomenis.

Vertinant vadovautasi Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos rodikliais, šiuo metu galiojančiomis Bendrosiomis programomis. Vertindami veiklą mokykloje, išorės vertintojai ataskaitos tekste vartojo sąvokas  „gera“, ,,turi savitų bruožų“, ,,potenciali“, ,,tinkama“ suprasdami, kad minimą veiklą, patirtį verta skleisti mokykloje (3 lygis), „priimtina“, ,,vidutiniška“, ,,patenkinama“, ,,nesisteminga“ – veikla mokykloje tinkama, bet yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti (2 lygis). Ataskaitoje pateikiami temų vertinimai. Rodiklių vertinimas nurodomas tik tuo atveju, jei jo vertinimas nesutampa su temos vertinimu. Išskiriant mokyklos stipriuosius bei tobulintinus veiklos aspektus, greta teiginių nurodomi veiklos rodikliai (pvz., 1.1, 2.2.3, 2.3.1 ir t. t.), kuriuos mokykla gali perskaityti, pasitikslinti, naudodamasi Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo tvarkos aprašu. Ataskaitoje pamokų kokybės vertinimai pateikiami jas sugrupavus pagal vertinamus ir aprašomus stipriuosius bei tobulintinus veiklos aspektus.

Išorės vertintojų komanda yra įsitikinusi, kad rekomenduojamus patobulinimus mokykla gali įgyvendinti pasinaudodama savo turima gerąja patirtimi ir aktyviau vykdydama refleksiją.

Dėkojame mokyklos direktoriui, pavaduotojoms ir visam mokyklos kolektyvui už konstruktyvų bendradarbiavimą vertinant mokyklos veiklą, šiltą bendravimą, svetingumą.

 

ATASKAITA

 I. MOKYKLOS KONTEKSTAS

Šilainių seniūnija pagal plotą ir gyventojų skaičių yra vienas didžiausių Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuriam priklauso penkios miesto dalys: Smėliai, Milikoniai, Linkuva, Romainiai ir Sargėnai. Greta VšĮ Kauno ,,Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos įsikūrusios Kauno Milikonių vidurinė mokykla ir Kauno ,,Santaros“ gimnazija. 2010-2011 m. m. šiose mokyklose besimokančių mokinių skaičius labai skyrėsi: VšĮ Kauno ,,Ąžuolo“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje – 1467 mokiniai (iš jų 9-12 kl. – 422 mokiniai), Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje – 972 mokiniai, Kauno ,,Santaros“ gimnazijoje (išgrynintoje) – 619 mokinių. VšĮ Kauno ,,Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokinių kaita maža, baigę 8 ir 10 klases į kitas mokyklas išeina pavieniai mokiniai. Mokinių lankomumas geras, kasmet mažėja praleistų pamokų skaičius: bendras praleistų pamokų skaičius tenkantis vidutiniškai 1 mokiniui per pastaruosius dvejus metus mažėjo apie 20 proc., dėl nepateisinamų priežasčių  praleistų pamokų skaičius – beveik 2 kartus. Per pastaruosius trejus metus nebuvo iš mokyklos pašalintų ir paliktų kartoti kurso mokinių. Mokykloje suformuota po keturis 9-12 kl. komplektus, penki 9 klasių komplektai. Iš viso mokykloje yra 56 klasių komplektai. Klasių užpildomumas maksimalus.

Mokykla iš kitų mokyklų išsiskiria nuoseklia krikščioniškųjų vertybių ugdymo sistema: įvairiose veiklose (per pamokas ir po jų) dėmesys skiriamas doro, kultūringo, puoselėjančio tautines tradicijas žmogaus ugdymui.

Mokyklos steigėjai – Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto arkivyskupija. Mokyklą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Kiti finansavimo šaltiniai – 2 proc. GPM parama.

Daugumos šią mokyklą lankančių mokinių šeimų socialinė-ekonominė padėtis mokyklos vadovų vertinimu yra gera, didelis skaičius mokinių tėvų turi aukštąjį išsilavinimą, 79,74 proc. mokinių gyvena pilnose šeimose. 2010-2011 m. m. 159 mokiniams (10,84 proc.) yra skirtas nemokamas maitinimas (2009-2010 m. m. ŠVIS duomenimis – 133 mokiniams). Socialiai remtinos šeimos sudaro 9,34 proc. visų mokykloje besimokančių mokinių šeimų, netekusios maitintojo – 26 šeimos (2,09 proc.), 123 mokiniai (8,39 proc.) gyvena šeimose, kuriose vienas iš tėvų yra bedarbis, 20 mokinių (1,36 proc.) – abu tėvai bedarbiai. Mokinių iš disfunkcinių šeimų mokykloje nėra. Probleminės šeimos sudaro 0,88 proc. visų mokykloje besimokančių mokinių šeimų. Pagrindinės šių šeimų problemos – alkoholio vartojimas, įtempti tarpusavio santykiai. Šeimų, kurios būtų pripažintos kaip neprižiūrinčios vaikų, mokykloje nėra.

Mokyklos direktorius ir tys pavaduotojos ugdymui įgiję III vadybinę kategoriją, turi ilgametę (13-19 metų) vadybinio darbo patirtį vertinamoje mokykloje. Viena direktoriaus pavaduotoja šioje mokykloje pradėjo dirbti 2010-2011 mokslo metais. Vadovai sistemingai tobulina kvalifikaciją, lanko seminarus vadybos, ugdymo turinio ir proceso organizavimo klausimais.

Vizito metu mokykloje iš viso dirbo 114 pedagogų, beveik visi jie turėjo reikiamą išsilavinimą, trečdalis – aukštą kvalifikacijos kategoriją (iš 114 pedagogų – 5 ekspertai, 35 mokytojai metodininkai). Dauguma pedagogų išklausę 40 ak. val. kompiuterinio raštingumo kursus, baigę nuotolines studijas, atitinkančias „Pedagogų kompiuterinio raštingumo standartą“. Mokytojų kaita maža.

Iš įrašų Mokyklos tikrinimų registravimo žurnale matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus darbuotojai mokykloje lankosi pakankamai dažnai (nuo 2010 m. sausio iki spalio mėn. yra 10 įrašų), 2010 m. dažniausiai stebėtas mokyklos rengimasis akreditacijai, ugdymo turinio įgyvendinimas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

 II. Stiprieji ir tobulintini mokyklos veiklos aspektai

Stiprieji mokyklos veiklos aspektai:

  • Mokykloje ugdomos vertybės, tradicijos ir ritualai kuria savitą mokyklos kultūrą (1.1)
  • Aukšti mokyklos pažangos siekiai (1.2)
  • Paveiki mokyklos darbo tvarka (1.3)
  • Įvairūs ir prasmingi mokyklos ryšiai (1.4)
  • Palankus mikroklimatas ugdymui(si) (2.2.3, 2.3.3)
  • Pamokų organizavimo ir mokymo kokybė pradinėse klasėse (2.2, 2.3)
  • Mokinių mokymosi motyvacija (2.4)
  • Mokinių akademiniai ir kiti pasiekimai (3.2, 2.1.5)
  • Mokyklos rūpinimosi mokiniais politika (4.1, 4.3.1, 4.4)
  • Tėvų pedagoginis švietimas (4.5)

 

Tobulintini mokyklos veiklos aspektai:

  • Ugdymo būdų pritaikymas mokymui (2.3.1, 2.5)
  • Vertinimo kaip pažinimo informacijos panaudojimas kiekvieno mokinio pažangai (2.6.1, 3.1.1, 4.2.1)
  • Planų, programų dermė ir poveikis (5.1.3, 5.1.4, 2.1.2)
  • Mokyklos savęs vertinimo rezultatų panaudojimas  (5.2)
  • Išteklių  įsigijimas ir panaudojimas 5-12 klasių ugdymo procese (5.5.2, 2.3.1)

 III. Mokyklos savęs vertinimo veiksmingumas

Vizito metu kalbantis su mokytojais ir vadovai nustatyta, kad įsivertinimo informacija ir išvados ypatingos reikšmės mokyklos veiklos kaitai ir kokybei neturi. Dalis bendruomenės narių mano, kad  ,,vidaus auditas atšauktas“. Išanalizavus veiklos planus, programas matyti, kad mokykla daugiausiai dėmesio skiria dviems veiklos ciklo dalims – planavimui (darbų kalendoriaus sudarymui) ir įgyvendinimui (darbų vykdymui). Mokykloje vertėtų daugiau dėmesio skirti lengvesnių įsivertinimo metodų paieškai, gilesnei įsivertinimo duomenų analizei (refleksijai, sėkmės matavimui, kokybinių duomenų interpretavimui), susitarimams dėl kokybės lygmens (iliustracijų kūrimui),  veiksmingesniam įsivertinimo rezultatų panaudojimui. Padidinti mokyklos savęs vertinimo veiksmingumą galėtų padėti aktyviau naudojamas ugdymo proceso (veiklos) stebėjimo metodas  ir jo metu sukauptų kokybinių duomenų analizė (pvz., ne tik administracija, bet mokytojai galėtų stebėti vieni kitų pamokas, metodinėse grupėse aptarti naujai taikomų ugdymo būdų sėkmes ir problemas).

Svarbu paminėti tai, kad dauguma šios mokyklos pedagogų turi nuostatą gerai dirbti, todėl tikėtina mokykloje greitai bus atrasta idėjų, būdų, kaip įsivertinimo procesą vykdyti lengviau, patraukliau ir veiksmingiau.

IV. PENKIŲ VEIKLOS SRIČIŲ VERTINIMAS

 1. Mokyklos kultūra

Mokyklos kultūra yra gera.

Mokyklos etosas vertinamas gerai.

Iš įvairių duomenų matyti, kad visa mokyklos bendruomenė susitelkusi bendrų veiklos tikslų įgyvendinimui: teikti kokybišką vidurinį išsilavinimą, ugdyti krikščioniškas ir tautines tradicijas, formuoti demokratinius ir humaniškus mokyklos bendruomenės santykius. 1993 m. mokyklai suteiktas ,,Ąžuolo” vardas, o nuo 2005 m. mokyklai patvirtintas katalikiškos mokyklos ir viešosios įstaigos statusas, todėl   bendruomenei ypač svarbu  kasdieniniame gyvenime vadovautis krikščioniškomis vertybėmis: teisingumu, sąžiningumu, atvirumu, užuojauta, pagarba kiekvienam, nuoširdumu. Bendri susitarimai visiems aiškūs ir suprantami, žinoma, koks elgesys mokykloje vertinamas ir toleruojamas, mokiniai atpažįsta pažeidimus, laikosi bendravimo normų ir geba paaiškinti, kodėl jų reika laikytis. Pasitikėjimą savimi, savigarbą, savo savirealizacijos reikmes mokiniai tenkina  dalyvaudami  priimant kai kuriuos sprendimus, savo veikla prisideda prie vidaus gyvenimo kultūros kūrimo. Mokykla džiaugiasi mokinių tarybos darbais ir idėjomis, bendruomeniškumo ir pilietiškumo atmosfera, karitatyvine, etnokultūrine veikla.

Mokykloje kuriamos ir puoselėjamos prasmingos tradicijos ir ritualai. Visa tai kryptingai siejama su mokyklos ir krašto istorija, esamų ir buvusių mokyklos bendruomenės narių gyvenimu, pasiekimais. Mokykloje švenčiamos religinės, tautinės, pažymimos valstybinės bei mokyklos tradicinės šventės (ketvirtokų įvedimas į didžiąją mokyklą, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, mokyklos diena, rengiami muzikiniai penktadieniai, mokyklinės dainos konkursai, kalėdinių giesmių popietės, akcija ,,Kalėdų dovanojimo džiaugsmas”, Vasario 16-osios šventė, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, ,,Ąžuolinės pliauskos” nominacijų konkursas, meno dienos, ąžuoliukų sodinimo diena, Paskutinio skambučio šventė ir kt.). Pagirtinas mokyklos ir ją baigusių mokinių ryšys, jų pasididžiavimas priklausymu mokyklos bendruomenei. Mokykloje ryški pagarba baigusiems šią mokyklą (mokykloje įrengta visų baigusių laidų galerija), išskirtinis dėmesys gerai besimokantiems mokiniais (įrengtas jų nuotraukų stendas). Mokiniai žino, kad mokykla pastatyta toje vietoje, kur ankščiau gyveno knygnešys M. Račkus (tai patvirtina mokyklos teritorijoje esanti paminklinė lenta), todėl mokykla tvarko knygnešio ir Šilainių seniūnijoje esančių kapinių teritoriją. Puoselėjant mokyklos etnokultūrines tradicijas į bendrą veiklą įsitraukia bibliotekos darbuotojos rengdamos stendą ,,Tautinės šventės”. Vizito metu buvo parengtas stendinis pranešimas ,,Vėlinės”. Apie dabartinę mokyklos veiklą pasakojama leidžiamuose bukletuose, lankstinukuose, laikraštyje „Šilainių žinios“. Ir pradinių klasių korpuse, ir didžiojoje mokykloje įrengti muziejai, kuriuose kaupiama kraštotyrinė ir mokyklos istorijos medžiaga. Muziejuose vedamos pamokos mokyklos ir aplinkinių švietimo įstaigų ugdytiniams. Muziejaus fondai panaudojami rengiant progines ekspozicijas, ruošiantis pamokoms, minint svarbesnius įvykius (pvz., informacija apie tremtinius, prisimenant buvusius mokytojus ir mokinius). Mokykla turi savo atributiką: vėliavą, emblemą, himną. Sukurta informatyvi ir turininga pradinės ir didžiosios mokyklos internetinė svetainė. Dauguma kalbintų mokyklos mokinių ir mokytojų įvardijo mokyklos vardą įprasminančius renginius, gebėjo pateikti istorinių faktų, susijusių su mokykla, žinojo mokyklos misijos bei vizijos esmę. Išorės vertintojų nuomone, mokykloje kuriamos tradicijos ir ritualai yra priemonė mokinių vertybinių nuostatų formavimui ir mokykla geba tuo tikslingai pasinaudoti.

Iš pokalbių su mokiniais, tėvais, mokytojais ir mokyklos vadovais galima teigti, kad beveik visi bendruomenės nariai didžiuojasi savo mokykla ir tapatinasi su ja. Tėvų atstovai vienbalsiai tvirtino, jog renkasi šią mokyklą savo vaikams kaip saugią, jaukią, turinčią savo veidą, garantuojančią tinkamą išsilavinimą įstaigą, pasitiki čia dirbančiais mokytojais. Mokiniai šiltai ir su pasididžiavimu bei pagarba kalba apie savo mokyklą ir jos mokytojus, išskirdami mokykloje vyraujančius puikius santykius, pagrįstus abipusiu pasitikėjimu, suteikiamas visiems lygias galimybes asmens tobulėjimui bei saviraiškai. Mokykla teikia vienodas galimybes ją lankantiems mokiniams siekti aukštų mokymosi rezultatų, sudaro galimybes rinktis neformaliojo ugdymo programas, pasirenkamuosius dalykus bei dalykų modulius. Mokiniai visada gali tikėtis mokytojų pagalbos gilinant žinias ar šalinant jų spragas. Nors pokalbių metu paaiškėjo, kad mokiniai nedalyvauja rengiant mokyklos ugdymo planą, tačiau direktoriaus ir kalbintų mokinių teigimu, mokiniai nesidrovi mokyklos vadovams išsakyti savo nuomonę, pareikšti nepasitenkinimą dėl ugdymo kokybės ar darbo tvarkos. Tėvams sudarytos  palankios sąlygos dalyvauti formuojant mokyklos įvaizdį, aptarti mokinių ugdymą(si). Apie tai kalbama ir tariamasi  organizuojant atvirų durų dienas, tėvų susirinkimuose, mokinių tėvai gali pasidalinti mintimis bendraudami su klasių auklėtojais ir dalykų mokytojais, apie mokyklos pasiekimus pasiskaityti periodinėje spaudoje, su tėvais tariamasi dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos panaudojimo tikslingumo.

Mokyklos aplinka svetinga. Administracija, mokytojai ir aptarnaujantis personalas nuoširdžiai ir maloniai priima, bendrauja, yra paslaugūs tėvams ir kitiems asmenims. Pagarbiai su mokyklos svečiais bendrauja ir mokiniai: jie sveikinasi, noriai kalba, yra mandagūs, jei reikia – palydi. Visi drauge rūpinasi estetine mokyklos aplinka. Mokiniai pasakojo, kad mokyklos patalpas remontuoja tėvai, o mokiniai puošia savo darbais. Mokyklos stalius pats pagamina stendus, įrengia ar padeda tvarkyti, remontuoti patalpas, pataria mokyklos vadovams, kaip taupant lėšas būtų galima kokybiškai atnaujinti mokyklos interjerą ar baldus. Vertintojų komanda išsiaiškino, kad mokykloje veikia svečių priėmimo sistema. Visi asmenys, besilankantys mokykloje, yra registruojami budėjimo žurnale.

Mokyklos pažangos siekiai yra potencialūs.

Mokyklos vizijoje iškelti tikslai – teikti kokybišką vidurinį išsilavinimą, ugdant krikščioniškas ir tautines tradicijas, kurti demokratiškumu ir humaniškumu pagrįstus mokyklos bendruomenės santykius – matyti ir kasdienėje mokyklos veikloje. Mokykla siekia būti atvira mokinių tėvams ir visuomenei bei tapti besimokančia organizacija, kurios bendruomenė propaguoja nuolatinio mokymosi perspektyvą.

Mokykloje ugdymas vyksta saugioje aplinkoje, kurioje vyrauja susitarimai, pasitikėjimas, tolerancija. Pamokos pradedamos malda. Kiekviena klasė turi skirtingas maldas. Jas  mokiniai dažniausiai sukuria patys. Mokytojai pasakojo, kad kartais ryte jie randa ant lentos užrašytą jau naują maldelę. Mokiniai teigia, kad malda jiems – labai svarbu, nes padeda susikaupti ir nusiteikti veiklai, kuria tolerantiškumo, pakantumo atmosferą klasėje.

Mokytojai krikščioniškų, pilietinių, tautinių, asmeninių vertybių ugdymą išradingai integruoja į daugelį pamokų (pradinių klasių, pilietiškumo pagrindų, tikybos, lietuvių kalbos, istorijos, dailės pamokose ir neformaliojo ugdymo veikloje). Mokykloje palaikomos mokinių tarybos ir pavienių mokinių iniciatyvos, o tai lemia aktyvų mokinių dalyvavimą mokyklos šventėse, savanorišką labdaringą veiklą.

Daugumos mokinių mokymosi pasiekimai atitinka Bendrosiose programose aprašytus reikalavimus mokinių gebėjimams. Veiksmingas mokinių tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas lemia gerą mokinių mokymosi motyvaciją ir norą bei tikėjimą pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. STA mokiniai teigia, kad jų mokytojai tiki, jog  kiekvienas mokinys gali tobulėti ir gerai mokytis atitinkamų dalykų: tokios nuomonės yra virš 90 proc. mokinių ir dauguma mokinių tėvų.

Mokiniai, kuriems teikiama specialioji pagalba, pasiekia jiems programose iškeltų uždavinių ir dauguma sėkmingai tęsia mokymąsi toliau.

Aukštus mokyklos siekius pripažįsta ir gerai vertina mokiniai, mokinių tėvai, mokytojai. Mokykla stengiasi, kad visuomenė nuomonę apie mokyklą susidarytų pagal nuveiktus darbus: sukurtą bendradarbiavimu ir krikščioniškomis vertybėmis pagrįstą mokyklos tvarką, veiksmingą bendradarbiavimą su mokinių tėvais, saugumą ir rūpinimąsi kiekvienu mokiniu, realiai tampančią besimokančia organizacija. Mokykla kaip besimokanti organizacija bendradarbiauja su švietimo ir kitomis įstaigomis, dalijasi sukaupta patirtimi. Nors pedagogų skaičius yra didelis, mokykloje stengiamasi puoselėti bendravimu ir bendradarbiavimu grįstą kultūrą, kuri sudaro sąlygas siekti iškeltų mokyklos tikslų, tobulinti veiklą.

Tvarka mokykloje vertinama gerai.

Bendruomenės narių teisės, pareigos ir atsakomybė apibrėžta Viešosios įstaigos Kauno „Ažuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos įstatuose. Su įstatais ir mokinių elgesio taisyklėmis galima susipažinti mokyklos internetiniame puslapyje http://www.azuolas.kaunas.lm.lt. Mokyklos vidaus tvarkos taisyklės turi savitų bruožų. Anot mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų, viena iš griežčiausių ir mokiniams nemaloniausių bausmių yra savaitę mokytis kitoje paralelinėje klasėje. Tokios bausmės yra veiksmingos, bet pasitaiko gan retai. Iš pokalbių su mokiniais paaiškėjo, kad beveik visų klasių mokiniai, atsižvelgdami į vidaus tvarkos taisykles, turi ir savo klasių tvarkos taisykles, kurių yra nuolat laikomasi. Šios taisyklės pateikiamos stenduose, su jomis gali susipažinti kiekvienas mokinys. Darbo tvarka ir taisyklės pradedamos diegti jau pradinėse klasėse. Išvykos į Kauno moksleivių aplinkotyros centrą metu buvo pastebėta, kad gatvėje, viešajame transporte pradinių klasių mokiniai elgiasi saugiai, kultūringai, laikosi susitarimų, mokytojo neraginami, užleidžia vietą vyresniems žmonėms. Mokyklos tvarkos taisyklės orientuotos ne tik į ugdymo procesą, mokinių elgesio, drausmės, tvarkos palaikymą, bet ir į dvasinę mokinių savimonę.

Vizito metu stebėti labai geri mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų santykiai, puiki drausmė. Išanalizavus stebėtų pamokų protokolus nustatyta, kad daugumoje pamokų darbo tvarkos taisyklės visiems yra aiškios ir priimtinos, jų laikomasi. Apibendrinti santykių, tvarkos ir klasės valdymo vertinimai visose stebėtose 226 pamokose pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

82 pamokose

36 proc.

105 pamokoje

46 proc.

37 pamokų

16 proc.

2 pamokose

1 proc.

 

Šiltas, pagarbus bendravimas užfiksuotas 105 (46 proc.) pamokose. Išskirtinė drausmė, pagarbus mokytojo ir mokinių bei mokinių tarpusavio bendravimas, susitarimų laikymasis užfiksuoti 82 (36 proc.) stebėtose pamokose: 30 pamokų - pradinėse klasėse, 13 pamokų 9-12 klasėse, 9 pamokose 5-8 klasėse. Tokios tendencijos buvo stebimos lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, dailės, fizikos bei kūno kultūros pamokose. Remiantis STA, net 93,2 proc. apklaustų mokinių teigė, kad su jais mokykloje elgiamasi sąžiningai ir teisingai. Mokytojų teigimu, greta vidaus tvarkos taisyklių vienas iš labai svarbių faktorių, lemiančių tokio šilto mikroklimato kūrimą, yra  rytinė mokinių malda.

Iš pokalbių su mokyklos bendruomenės nariais, stebėtų pamokų, elgesio pertraukų metu paaiškėjo, jog mokykloje veikia veiksminga skatinimo sistema. Pokalbių metu mokiniai, mokytojai, vadovai įvardijo keletą skatinimo būdų: žodinė padėka (pamokų, pertraukų, klasės valandėlių metu), padėka raštu (padėkos pažymių knygelėse, padėkos raštai), pagerbimas mokyklos garbės lentoje. Kai kuriose klasėse taikomos ir netradicinės padėkos – ,,skatinamasis” tortas mokiniams, pažintinės išvykos. Įdomu tai, kad pinigus tortui bei išvykoms per mokslo metus taupo ir kaupia patys mokiniai. Patiems aktyviausiems mokiniams mokyklos administracija organizuoja  pažintines išvykas, o dėl jos maršruto tariasi patys mokiniai. Už nuopelnus mokyklai apdovanojami ir kiti bendruomenės nariai. Dažniausiai reiškiamos viešos padėkos, įteikiami padėkos raštai, esant galimybėms, skiriamos ir skatinamosios premijos.

Mokymosi aplinka estetiška, tvarkinga, jauki, tinkama ugdymo(si) procesui. Mokyklai trūksta patalpų, tačiau labai stengiamasi visas turimas erdves panaudoti, tikslingai pritaikyti ugdymo procesui. Mokykloje yra valgykla, sporto salė, aktų salė. Itin kūrybiškai išnaudota erdvė mokyklos bibliotekai ir skaityklai įrengti. Kaip teigia vedėja, bibliotekoje noriai lankosi įvairaus amžiaus mokiniai, o kartu su pradinių klasių mokiniais lankosi ir jų tėveliai. Skaitykloje paruoštos vietos mokinių saviugdai, yra kelios vietos darbui kompiuteriu. Mokytojų vedamos pamokos skaitykloje (dažniausiai lietuvių kalbos ir istorijos) paįvairina mokinių mokymosi aplinką. Čia taip pat rengiamos įvairios teminės parodėlės. Sukurti mokinių darbai eksponuojami ne tik klasėse, bet ir kitose mokyklos erdvėse. Vertėtų mokinių darbus dažniau panaudoti ir ugdymo procese.

Mokyklos ryšiai vertinami gerai.

Platus ir įvairus bendradarbiavimas padeda sėkmingai kurti gerą mokyklos įvaizdį, formuoti mokinių nuostatas, puoselėti vertybes, pedagogams – tobulinti kvalifikaciją.

VšĮ „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla vietos bendruomenei žinoma, kaip išsiskirianti tautinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis mokykla. Kiekvienais metais mokykloje organizuojama daug tradicinių ir netradicinių renginių, kurie sutraukia į mokyklą ne tik mokinius, mokytojus, tėvelius, bet ir kitus šeimos narius bei miesto gyventojus. Mokyklos bendruomenė svetinga ir atidi beveik visų poreikiams ir lūkesčiams, todėl nestebina faktas, kad į ją plūste plūsta mokiniai, o po 8 kl. mažai mokinių išeina į Kauno gimnazijas. Tą buvo galima pastebėti vizito metu – klasėse mokėsi po 30-32 mokinius. Pokalbiuose mokiniai ir jų tėvai nuolat džiaugėsi mokykla tvirtindami, kad „tai puiki mokykla, stiprūs mokytojai, siekiantys ugdyti brandžias asmenybes, puoselėjančias tradicijas bei turinčias tikrąsias vertybes“.

Mokykla rengia įvairius projektus su Šilainių bendruomene. Jau aštuntus metus pradinukai kartu su mokytojais rengia labdaros akciją „Kalėdų dovanojimo džiaugsmas“: renka įvairius daiktus, vėliau juos išdalina asocialių, nepasiturinčių šeimų vaikams, vienišiems žmonėms. Prie šios akcijos prisideda Šilainių policijos nuovada, bažnyčia, Šilainių bendruomenės centras. Įteikiant dovanas yra filmuojama, kad vėliau vaikai pamatytų, kaip nudžiunga tie, kurie jas gauna. Taip puoselėjamos vertybės: atjauta, pakantumas šalia esančiam, bendruomeniškumas, dora.

Vizito metu buvo galima pastebėti, kaip pradinių klasių mokiniai ruošėsi Vėlinių paminėjimui. Mokykla stovi ant knygnešio M. Račkaus žemės, todėl anksčiau buvo tvarkomi knygnešių kapai, o dabar ne tik jų, bet ir apleisti kapai senosiose  Šilainių kapinėse. Prie šių darbų prisijungia ir vyresnieji Šilainių gyventojai. Mokinių tėvai džiaugėsi, kad vaikams skiepijama pagarba Anapilin išėjusiems žmonėms.

Direktoriaus pavaduotojos ugdymui iniciatyva Kauno mieste prie Knygnešių sienelės visuomenei organizuojama jau tradicija tapusi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, palaikomi glaudūs ryšiai su Lietuvos knygnešio draugijos ir Lietuvai pagražinti draugijomis.

Mokyklos direktorius džiaugėsi sėkmingu dalyvavimu Kauno miesto pilietinio ir tautinio ugdymo projekte ,,Šiluva ugdo“. Projektas leido ugdyti tautinę savimonę, stiprino bendravimą tarp jaunuomenės. Tautinę savimonę ugdė ir mokykloje organizuota šalies konferencija  ,,Gyvenu Lietuva ir Lietuvai“, kurios metu mokykloje surengtos parodos – eksponuoti profesionalių dailininkų ir mokinių darbai.

Pradinių klasių mokiniai aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos zoologijos sodu. Pradinukai jau šeštus metus globoja liūtą Simbą, kuriam kasmet atsisakydami saldumynų, surenka po 1000 Lt. Šio projekto dėka vyksta integruotos pasaulio pažinimo pamokos, gilinamos žinios apie fauną, ugdoma pagarba viskam, kas gyva.

Palaikomi ryšiai su vaikų prieglaudos namais bei Apuolės pensionato auklėtiniais. Mokiniai juose ruošia koncertus, savo rankomis daro dovanėles, lanko globojamus vaikus. Klasių auklėtojai pabrėžia, kad mokiniai tuos namus susirado patys, niekieno neskatinamai. Tai įrodo, kad pagarba, dėmesys kitam žmogui mokykloje ugdoma veiksmingai.

Mokykla bendradarbiauja su Kauno miesto, rajono bei šalies švietimo įstaigomis (Garliavos J. Lukšos, Jėzuitų, J. Urbšio, Veršvų, Šv. Mato katalikiška ir kt. mokyklomis, darželiais – „Vėrinėlis“, „Aušrinė“, „Gintarėlis“, „Giliukas“, Kauno kunigų seminarija, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), Kauno verslo mokykla, Prienų „Žiburio“, Kelmės J. Graičiūno, Alytaus J. Ramanausko-Vanago gimnazijomis, Klaipėdos „Sendvario“, Vilniaus „Senvagės“ vidurinėmis mokyklomis). Bendradarbiavimas naudingas mokinių dorovės ir sveikos gyvensenos, bendražmogiškų vertybių ugdymui, pedagogų kompetencijų tobulinimui.

Mokykla dalyvauja Kauno visuomenės sveikatos biuro ir LKKA Sveikatos ir fizinio aktyvumo katedros vykdomame projekte „Pasitikėjimas – lūkesčiai – sveikata“: ugdomas mokinių psichinis atsparumas, mokoma kritiškai mąstyti, analizuoti, taikyti pozityvius sudėtingų situacijų įveikimo būdus, pripažinti ir priimti žmonių savybių, elgsenos įvairovę. Šiuo metu dar dalyvaujama trijuose tarptautiniuose projektuose, vienas iš jų „Comenius“, kurio metu mokytojai ir mokiniai susipažįsta su kitų šalių tradicijomis, vertybėmis, gyvenimo būdu, pagilina anglų kalbos žinias.

Mokykloje veikia etnografijos muziejus „Seklytėlė“, kuriame vyksta edukaciniai užsiėmimai ne tik šios mokyklos bendruomenei, bet ir kitoms ugdymo įstaigoms (vizito metu buvo atvykę svečių iš ikimokyklinės įstaigos). Per šį muziejų buvo užmegzti ryšiai su Šilalės, Rumšiškių, Prienų buities muziejais, Jaunųjų turistų draugija. Mokytojai džiaugiasi, kad dauguma muziejų, esančių Kauno mieste, mielai priima mokyklos mokinius dėl jų aukštos kultūros, vertybinių nuostatų. 

1995 m. įkurtas žygeivių klubas „Gilė“ savo folklorine veikla garsina mokyklą ne tik respublikiniuose, bet ir tarptautiniuose renginiuose.

Mokyklą garsino ir septintokas, dalyvavęs laidoje „Tūkstantmečio vaikai“.

Bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis, bažnyčia, ateitininkais, pranciškonų vienuolėmis,  policija, seniūnija ir kt. įstaigomis padeda garsinti mokyklos vardą, pritraukti daugiau mokinių,  praturtina  aktyvina ir plečia mokinių formalųjį ir neformalųjį ugdymą.

Visi mokyklos ryšiai, vykdomi projektai, olimpiadų, konkursų  pasiekimai kuria patrauklios mokyklos įvaizdį. Mokiniai ir mokytojai garsina savo gyvenimo momentus, sėkmes seniūnijos laikraštyje „Šilainių žinios“, Kauno apskrities laikraštyje „Kauno diena“, respublikinėje spaudoje „ Lietuvos rytas“, „XXI a.“, „Gimtasis žodis“, „Kregždutė“ (šiuo metu neleidžiamas), „Dialogas“. Gera priemonė mokyklos įvaizdžiui kurti – mokyklos interneto svetainė, kuri yra nuolat atnaujinama.  Prie mokyklos įvaizdžio formavimo prisideda ir filmuota medžiaga „Youtube“, „Facebook“ portaluose.

Mokyklos pedagogai, specialistai dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, publikuoja darbus kaip jaunieji mokslininkai, kuria užduočių knygeles, besiruošiantiems egzaminui,  veda seminarus šalyje, vyksta į Tarptautinius kvalifikacijos tobulinimo seminarus – mokomuosius vizitus (Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Olandijoje), nuolat bendradarbiauja su Kauno pedagogų kvalifikacijos centru.

Dalyvavimas įvairiuose projektuose daro įtaką tiek mokiniams, tiek mokytojams: dirbdami darbo grupėse, jie tobulina savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, savo gebėjimus ir žinias pritaiko ugdomoje veikloje, dalijasi patirtimi. Darni mokyklos bendruomenė puoselėja krikščioniškosios moralės vertybes, tradicijas, o bendradarbiaudama su įvairiomis įstaigomis, siekia atsinaujinimo, prasmingos veiklos. 

 2. Ugdymas ir mokymasis

Ugdymas ir mokymasis yra geras.

Bendrasis ugdymo organizavimas mokykloje – geras.

Mokyklos bendruomenė siekdama dirbti veiksmingai ir kryptingai, turėtų daugiau dėmesio skirti ugdymo planų ir tvarkaraščių kokybei.

Ugdymo programos vertintos gerai. Mokytojai, planuodami ir įgyvendindami ugdymo turinį, rengia formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas, ilgalaikius dalykų planus. Kasdienis pamokos planavimas yra individualus. Vizito metu stebint pamokas buvo matyti, kad dalis mokytojų turėjo pamokos planą, juo naudojosi. Metodinėse grupėse bendradarbiaujama, aptariami mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai. Visų dalykų mokytojai rengia planus pagal vieningą struktūrą visiems mokslo metams. Dalykų ilgalaikiuose planuose numatytos šios privalomos struktūrinės dalys: tema, laikotarpis, gebėjimai, vertinimas. Profesinio informavimo temos atsispindi ilgalaikiuose (technologijų, klasės auklėtojų, ekonomikos, tikybos ir kitų dalykų) veiklos planuose. Planų rengimas ir trumpesniam laikotarpiui (pvz., mėnesiui, trimestrui, semestrui) padėtų dar veiksmingiau pritaikyti ugdymo būdus mokymuisi, vertinimo informaciją tikslingiau panaudoti kiekvieno mokinio pažangai.

Mokyklos ugdymo planas ir tvarkaraščiai parengti vidutiniškai.

Mokomųjų dalykų santykis ir jų pasiūla atitinka Bendrųjų ugdymo planų reikalavimus. Vykdant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas užtikrinamas minimalus skiriamų pamokų skaičius per savaitę. Mokyklos nuožiūra skirstomos valandos panaudojamos pagilinto dalykų mokymui (2, 3, 5, 6, 7 klasėse iš mokyklos nuožiūra skiriamų pamokų, skirta 1 valanda anglų kalbai, 8 klasėse – matematikai, nedidinant mokiniams privalomo pamokų skaičiaus 9 klasėse matematikos pamokos dalijamos dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti bei pasiekimų spragoms kompensuoti). Mokyklos ugdymo plane detaliai atskleistas vidurinio ugdymo pakopos mokinių ugdymas, minimaliai – pradinio ir pagrindinio ugdymo. Rengiant ugdymo planą kitiems mokslo metams vertėtų aprašyti priimtus susitarimus dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo koncentro mokinių ugdymo. Iš pokalbių paaiškėjo, kad metodinėse grupėse svarstomas ugdymo plano projektas, aptariama kaip panaudojamos mokyklos nuožiūra, neformaliajam ugdymui skirtos valandos, teikiami siūlymai atsižvelgiant į mokinių poreikius, tačiau ne visi priimti susitarimai yra užfiksuojami mokyklos ugdymo plano aprašomojoje dalyje. Vertėtų plane fiksuoti svarbius susitarimus ir detalizuoti Bendrųjų ugdymo planų nuostatas (pvz., neformaliojo ugdymo veiklų organizavimas savaitgaliais, technologijų dalyko mokymo organizavimas 9-10 klasėse (pagal Bendrųjų ugdymo planų 81.1 punktą) ir kt.). Mokinių srautai skirstomi į grupes (pagal mokinių pasiekimus) ir mobiliąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas (mobiliose grupėse mokosi tą patį dalyko programos kursą), grupuojant mokinius pagal jų poreikius, sudarant individualius ugdymo planus. Mokiniams sudaromos sąlygos pasikonsultuoti dėl individualių mokymosi planų sudarymo, prasmingai veiklai per ,,langus“ (jų turi ne daugiau kaip 3) – savišvietai, pamokų ruošai skaitykloje, neformaliajam ugdymui.

Pamokų tvarkaraštis dažniausiai padeda įgyvendinti ugdymo turinį, sudaro sąlygas pasirinkti mokomuosius dalykus ir neformaliojo ugdymo veiklas Analizuojant dokumentus, kalbantis su mokiniais, metodine taryba, mokinių tėvais nustatyta, kad sudarant pamokų tvarkaraščius stengiamasi atsižvelgti į mokinių interesus. Pastebėta, kad kai 11-12 klasių tvarkaraščiai galėtų būti tobulinami: iš analizuotų 198 mokinių 11-12 kl individualių tvarkaraščių 40 mokinių (20,2 proc.) turi daugiau nei 7 pamokas per dieną (iš jų 10 proc. 2 dienas per savaitę). Neformaliojo ugdymo veiklos, susitarus su mokiniais ir jų tėvais, vykdomos savaitgalį.

Dalykų ryšiai ir integracija – geri. Ugdymo plane numatomos mokomųjų dalykų integracijos galimybės. Iš mokyklos nuožiūra skirstomų valandų numatoma informacinių technologijų ir matematikos dalykų integracija 8 klasėse. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa 5-12 klasėse integruojama į klasės auklėtojo veiklas, prevencinės programos (alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, sveikos gyvensenos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo) integruojamos į mokomuosius dalykus: biologija, chemija, tikyba, dailė ir klasės auklėtojo veiklas. Integruojamųjų dalykų, prevencinių programų turinys, ugdytinos kompetencijos atsispindi programose, ilgalaikiuose planuose. Stebėtose trijose integruotose dalykų pamokose įsitikinta, kad mokytojai kartu planuoja turinį, tariasi dėl metodų, užduočių panaudojimo pamokoje. Mokiniai ir mokytojai džiaugiasi mokyklos neformaliąja veikla (renginiais, ekskursijomis), kur integruojamos įvairių dalykų žinios, tobulinami mokinių praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai.

Pasirenkamųjų programų pasiūla potenciali. Siūlomos programos tenkina akademinius ir kultūrinius daugumos mokinių interesus bei poreikius, jų pasiūloma daugiau nei mokiniai pasirenka.  . Mokyklos administracija ir metodinė taryba tiria pasirenkamųjų dalykų paklausą, vieną kartą metuose vykdomas asmenybės kryptingumo nustatymas, skaitoma paskaita apie dalykų pasirinkimo galimybes vaikams ir tėvams, atliekamos mokinių poreikių apklausos. Tėvai teigia, kad mokytojai pataria ir padeda renkantis būrelius bei pasirenkamuosius dalykus, sudaro galimybes koreguoti individualius ugdymo planus.

Neformalusis ugdymas mokykloje organizuojamas gerai, atsižvelgiant į mokyklos veiklos prioritetus. Neformalusis ugdymas vyksta pasibaigus pamokoms, pagal sudarytą tvarkaraštį. Mokyklą noriai renkasi tėvai iš viso miesto, nes yra etnokultūrinės krypties neformalus ugdymas: 1-12 klasių mokiniai lanko folkloro ansamblį „Gilė“. Pokalbiuose mokiniai, mokytojai ir tėvai teigė, kad apie neformaliojo ugdymo kryptis yra informuojami pavasarį per klasės susirinkimus, vėliau mokiniams teikiama būrelių programų pasiūla ir mokiniai gali rinktis veiklas. Mokinių teigimu, „mokykloje yra daug įdomių būrelių ir kitų užsiėmimų“. Tėvai mano, kad „vaikai po pamokų mokykloje randa užtektinai įdomios veiklos ir užsiėmimų“. Neformaliajam ugdymui išnaudojamos visos pagal ugdymo planą skirtos 129 valandos. Jos paskirstytos taip:

 

1 pav.     

                                                              2 pav.

1 ir 2 pav. diagramose matyti, kad etnokultūriniam ugdymui skiriama 55 proc. visų neformaliojo ugdymo valandų (pagrindinio ugdymo koncentre skiriama 20,9 proc., vidurinio ugdymo koncentre – 6,9 proc., o pradinių klasių koncentre skiriama net 27,1 proc visų neformaliojo ugdymo valandų). Daugiausia valandų (27,9 proc. visų valandų) yra skiriama folkloro ansamblio „Gilė“ veiklai. 

Prieš aptariant kiekvieną ugdymo ir mokymosi rodiklių vertinimą, vertėtų atkreipti dėmesį į keletą bendrų pastebėjimų. 2 lentelėje  pateikti pamokos aspektų kiekybinių vertinimų koreliaciniai ryšiai (visi duomenys statistiškai patikimi). Pagal atskirus koncentrus koreliaciniai ryšiai pateikti šios ataskaitos priede.

2  lentelė

Visos klasės, visi mokomieji dalykai (N=226)

 

Planavimas

Mokymas

Mokymasis

Pagalba

Vertinimas

Santykiai

Aplinka

Pasiekimai

Planavimas

1.000

 

 

 

 

 

 

 

Mokymas

0.75

1.000

 

 

 

 

 

 

Mokymasis

0.61

0.67

1.000

 

 

 

 

 

Pagalba

0.63

0.60

0.62

1.000

 

 

 

 

Vertinimas

0.61

0.61

0.54

0.61

1.000

 

 

 

Santykiai

0.55

0.48

0.62

0.48

0.50

1.000

 

 

Aplinka

0.48

0.50

0.45

0.50

0.52

0.48

1.000

 

Pasiekimai

0.77

0.69

0.71

0.60

0.60

0.58

0.51

1.000

Iš 2 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad vertinamoje mokykloje ugdymo(si) procesas – pakankamai geras. Stipriausios sąsajos yra tarp planavimo ir mokymo (0,75), planavimo ir pasiekimų (0,77) aspektų ir stebėtų pamokų protokoluose fiksuoti kokybiniai (tekstiniai) duomenys leidžia daryti išvadą, kad mokytojai atidžiau planuoja mokymą nei mokymąsi, susiplanuoja, kokį rezultatą pamokoje turi pasiekti. Mažesnis santykių ir mokymo (0,48), santykių ir pagalbos (0,48) koreliacinis ryšys rodo, kad mokytojams planuojant ugdymą vertėtų galvoti, kaip tinkamiau panaudoti įvairesnius darbo būdus (metodus), kad jie geriau veiktų santykius pamokoje. Žemesnis aplinkos ir planavimo (0,48) koreliacinis ryšys parodo, kad mokykloje galima tikslingiau, veiksmingiau suplanuoti mokymo priemonių, turimų informacijos šaltinių, IKT panaudojimą. Vienas žemiausių (0,45) aplinkos ir mokymosi aspektų koreliacinis ryšys taip pat leidžia teigti, kad mokykloje galima veiksmingiau panaudoti mokyklos mokymo(si) aplinką geresnei mokinių pažangai ir dar aukštesniems pasiekimas.

Vizito metu stebėtų 226 pamokų kiekybinių vertinimų vidurkiai pateikiami 3 pav. Iš 2 lentelės ir 3 pav. duomenų matyti, kad mokykloje yra nemažai stiprių ir keletas tobulintinų veiklos aspektų.

 

3 pav.

Nors kol kas mokykloje vyrauja mokymo, o ne mokymosi paradigma, mokiniai, jų teigimu, pamokose jaučiasi gerai, smagiai, mokytojai beveik visose pamokose stengiasi kurti griežtus, bet gerus santykius, palankų klasių mikroklimatą. Konstruktyviau planuojant pagalbą mokiniams, mokymą organizuojant įdomiau, tikslingiau panaudojant vertinimą ir mokykloje turimus išteklius, priemones, mokinių pasiekimai pamokoje būtų dar geresni.                     

Tema ,,Pamokos organizavimas“ vertinama gerai. Apibendrinti pamokos planavimo ir organizavimo vertinimai (visų klasių ir visų dalykų stebėtose 226 pamokose) pateikti 3 lentelėje.

 Labai gerai

 

Gerai

Patenkinamai

Prastai

28 pamokose

12 proc.

89 pamokose

39 proc.

100 pamokų

44 proc.

9 pamokose

4 proc.

3 lentelė

Mokytojai yra susitarę dėl pamokos planavimo principų. Susitarta, kad pirmus tris metus dirbantys mokytojai turi turėti trumpalaikius planus. Sutarimai priimami Mokytojų taryboje, fiksuojami mokytojų tarybos protokolų knygoje. Rengiant teminius planus mokytojai suplanuoja savarankiškus ir kontrolinius darbus, jų skaičių klasei per dieną derinamas. Penktų klasių mokiniams taikomas vieno mėnesio trukmės adaptacijos periodas. Tuo laikotarpiu mokinių žinios ir mokėjimai pažymiu nevertinami.

Išorės vertintojai pastebi, kad pamokose vyrauja tradiciniai ugdymo metodai, labai mažai taikomos informacinės technologijos ir aktyvūs ugdymo metodai. Įvairių ugdymo metodų dermė bei tikslingas jų taikymas siekiant įgyvendinti pamokos uždavinį stebėtas pradinio ugdymo dalykų pamokose. Aukščiausi pamokos struktūros ir planavimo vertinimai stebėti: 66,7  proc. 1-4 klasių pamokose, 7,4 proc. –  5-8 klasėse ir 26 proc. – 9-12 klasėse. 5-8 klasėse dirbantiems mokytojams vertėtų tartis, kaip veiksmingiau parinkti šiam amžiaus tarpsniui tinkamus metodus, darbo formas, užduotis, veiklą, kad mokiniai sėkmingai ugdytųsi. Daugelyje stebėtų pamokų mokiniai informuojami apie pamokos tikslą/uždavinius, mokytojų aiškinimas suprantamas, įtaigus, logiškas. STA 93,5 proc. mokinių teigia, kad daugelio mokytojų pamokos yra įdomios. Vizito metu stebėtas tinkamas mokytojo ir mokinio dialogas, kuris stiprina pasitikėjimą, emocinį ir psichologinį saugumą. Klausimai susiję su mokinių patirtimi, interesais, yra suprantami ir skatina mąstyti. Abipusės pagarbos santykius, gebėjimą įtraukti į veiklą beveik visus mokinius vertintojai fiksavo daugumoje pamokų. Išorės vertinimo metu tik keliose stebėtose pamokose uždaviniai visai nebuvo skelbti. Tai dažniausiai stebėta 9-12 klasių pamokose. Dalis mokytojų, skelbusių pamokos uždavinius, su mokiniais neaptarė sąlygų, reikiamų jiems realizuoti, nenumatė rezultato. 13,8 proc. stebėtų pamokų uždaviniai buvo orientuoti į ugdymo turinį, veiklą, pasakyti žodžiais: ,,prisiminti“, ,,susipažinti“, ,,išsiaiškinti“, ,,mokytis“. Formuluojant mokymosi uždavinius pamokoje reiktų nurodyti konkretų veiklos rezultatą, užduoties atlikimo sąlygas bei pageidaujamą užduoties atlikimo lygį. Aiškiam galutiniam mokinio veiklos rezultato apibūdinimui rekomenduojama naudoti neinterpretuojamuosius veiksmažodžius, tokius kaip identifikuoti, atskirti, mintinai pasakyti, išspręsti, sukonstruoti, išvardyti, palyginti, apibrėžti ir pan. Nerekomenduojama vartoti dideles interpretavimo galimybes turinčių veiksmažodžių: žinoti, suprasti, pasitikėti, suteikti, suvokti, mokytis ir pan.

Mokiniai drausmingi, santykiai pagarbūs. Mokiniai pokalbyje teigė, kad mokytojai, planuodami ugdymą, stengiasi atsižvelgti į mokinių (ypač vyresniųjų klasių) norus, siūlymus (renkantis darbo būdus, priemones, užduotis). Tačiau mokiniai neįsivaizduoja ,,klasių be baldų“. Mokyklos tarybai priklausančių mokinių teigia, kad darbas vyksta abipusiu sutarimu. Grupinis darbas, nors yra vienas iš mokinių labiausiai pageidaujamų aktyvių ugdymo metodų, taikomas rečiau, nes pasak mokytojų, „nėra laiko žaisti, laukia egzaminai“. Pamokos eiga stebėtojų dažniausiai vertina kaip tinkama, logiška, nuosekli, daugumoje atvejų – kryptinga. Pamokos tempas kartais neatitinka mokinių poreikių ir mokymosi stiliaus. Vertintojai pastebi, kad  16 proc. stebėtų pamokų (iš jų 22,2 proc. 1-4 klasių, 36,1 proc. 5-8 klasių ir 41,7 proc. 10-12 klasių) koreguotina laiko vadyba, daugiau dėmesio vertėtų skirti pagalbos mokiniui teikimui, įsivertinimo skatinimui bei kiekvieno mokinio pažangos vertinimui.

Mokymo kokybė priimtina. Mokymo nuostatas ir būdus, mokymo ir gyvenimo ryšį (ypač 5-8 kl.), namų darbų skyrimą ir vertinimą vertėtų tobulinti, sustiprinti ir išplėtoti. Tokia išvada grindžiama apibendrintais 226 stebėtų pamokų ir neformaliojo ugdymo veiklų įvertinimais, kurie pateikti 4 lentelėje. 

4 lentelė

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

43 pamokose

19 proc.

101 pamokoje

45 proc.

77 pamokose

34 proc.

5 pamokose

2 proc.

Galima teigti, kad mokykloje mokiniams sukuriama pakankamai patraukli psichologinė ir darbinė mokymosi aplinka, siūloma iš dalies prasminga ir tinkamo lygio ugdomoji veikla. Įvertinus visas stebėtas pamokas, galima daryti išvadą, kad dalis mokyklos mokytojų mokymo metodus parenka atsižvelgdami į mokinių mokymosi poreikius ir galimybes, skatina mokinių mokymosi motyvaciją skirdami įvairias užduotis (5–10 kl. koncentre 34,8 proc., 11–12 kl. koncentre 51,2 proc. stebėtų pamokų). Pradinių klasių koncentre dauguma mokytojų (63,6 proc. stebėtų pamokų) atsižvelgia į mokinių mokymosi poreikius, stilius, ugdomosios veiklos formų tinkamumą mokinių mokymosi motyvacijai skatinti. Pavienėse pamokose buvo derinamas individualus ir grupinis mokymasis (tai sudaro 0,9 proc. stebėtų pamokų). Išanalizavus stebėtas pamokas vertintojai nustatė, kad dauguma pradinių klasių mokytojų atsižvelgia į mokinių mokymosi poreikius ir stilius. Į 5–12 klasių mokinių poreikius ir stilius atsižvelgia tik dalis mokytojų. Darytina išvada, jog ugdymo būdus labiau pritaikius 5–12 klasių mokinių poreikiams: ištyrus mokinių mokymosi stilius, tinkamai parinkus mokymo (aktyviuosius) metodus, užduotis diferencijuojant ir individualizuojant, organizuojant mokymą(si) bendradarbiaujant skirtingų galimybių mokinių mokymas(is) būtų efektyvesnis (veiksmingesnis).

Ugdomoji veikla iš dalies  yra prasminga ir bandoma sieti su gyvenimo praktika. Dalyje pamokų (27,8 proc. stebėtų pamokų) užfiksuotas ugdymo turinio aktualizavimas, mokomosios medžiagos siejimas su mokinių patirtimi, mokomasi iš artimiausios aplinkos, gyvenimiškų situacijų. Dažniau užfiksuota, kad mokymo medžiaga siejama su jau turimomis žiniomis, patirtimi, gyvenimu, rečiau – su gyvenamąja aplinka. Vertintojai pastebėjo, kad mokomosios medžiagos siejimas su mokinių patirtimi ir interesais skatina mokinių mokymosi motyvaciją, ugdymo turinį daro patrauklesnį. Vertėtų dažniau pamokose mokymo metodus ir užduotis parinkti atsižvelgiant į skirtingą mokinių mokymosi stilių ir amžių.

Išanalizavus stebėtas pamokas galima teigti, kad dauguma mokytojų aiškiai nusako pamokos paskirtį, tačiau mokiniams pasakomas pamokos uždavinys dar tobulintinas (jau minėta, kad dažnai uždavinyje akcentuojama veikla, kurią mokiniai atliks). Toks uždavinių formulavimas nepakankamai skatina mokinius geriau suprasti mokymosi prasmingumą, labiau pasitikėti savo jėgomis, o mokytojams – labiau orientuotis į mokinių pasiekimus. Daugumos (57 proc. stebėtų pamokų) mokytojų aiškinimas pamokoje tinkamas ir tikslingas. Dauguma mokinių supranta mokytojo aiškinimą, demonstravimą, nurodymus, geba atlikti užduotis. Pagirtina, kad mokykloje mokinių ir mokytojų dialogas stiprina pasitikėjimą ir skatina mokymąsi. Mokinių idėjos ir iniciatyva yra palaikomos ir skatinamos: mokiniai drąsiai reiškia savo mintis, abejones, nebijo suklysti, per pamokas dažnai klausia. Dažnai pamokose dominuoja mokytojo aiškinimas. Iškilusios ugdymo problemos yra sprendžiamos, tačiau mokytojai dažnai imasi problemos sprendėjo vaidmens. Dalyje pamokų užfiksuota, kai kartu su mokiniais analizuojant ir sprendžiant, ugdant kritinį mąstymą ir diskutuojant, bandoma rasti atsakymą, tokiu būdu ugdomas ir mokinių kūrybiškumas. Veiksmingas pagyrimų naudojimas kuria palankią mokymosi aplinką ir skatina mokinių pasitikėjimą savo jėgomis. Dalyje pamokų pasigendama įvairesnių bendradarbiavimo formų. Mokykla geba išnaudoti išorinę aplinką. Pamokos, mokytojų teigimu,  vyksta įvairiuose miesto muziejuose, mokyklos muziejuje, bibliotekoje. Tačiau dar galima tobulinti mokytojų kompetencijas, siekiant mokinius sudominti organizuojama veikla, sužadinti motyvaciją pamokos pradžioje, o ypač mokant mokinius taikyti įgytas žinias praktiškai, atsižvelgiant į jų interesus bei ateities poreikius.

Dauguma mokytojų pamokose stebi mokinius, juos konsultuoja, taiso klaidas, grįžta prie neišmoktų ar nesuprastų dalykų. Pokalbiuose su mokytojais buvo tvirtinama, kad mokykloje daug gabių mokinių, bet organizuojant ugdymo procesą pastebėta, jog mokytojai menkai naudojasi gabiųjų mokinių galimybėmis konsultuoti kitus mokinius. Remiantis stebėtomis pamokomis galima teigti, kad pamokų metu mokytojai nuolat stebi mokinius, reikalui esant konsultuoja juos, padeda, tačiau tikrinimui kiek mokiniai suprato, ką išmoko – trūksta nuoseklumo. Skatinimo įsivertinti savo ir kitų mokinių mokymąsi pavyzdžių pastebėta įvairių dalykų pamokose, tačiau jis nėra sistemingas, išbaigtas. Mokinių klaidos taisomos, tačiau būtų naudingiau, jei išmokimo tikrinimui būtų skiriamas didesnis dėmesys,  tikrinimo formos būtų įvairesnės, veiksmingesnės, leidžiančios pamatuoti kiekvieno mokinio pažangą. Užfiksuoti pavieniai atvejai, kada pamokos apibendrinamos formaliai – pasiekimai fragmentiškai lyginami su išsikeltu uždaviniu, apibendrinama tik pamokos veikla („ką veikėme?“, „ko mokėmės?“, „ar patiko pamoka?“ arba užduodamas klausimas ,,ką išmokome?“, bet kalbama apie tai, ,,ką veikė“, - taip ir lieka neaišku, ką mokiniai išmoko). Pažymėtina, kad pamokos pabaigoje pamatuota mokinių pasiekimų pažanga padėtų sėkmingai planuoti pasiruošimą kitai pamokai.

Iš 226 stebėtų pamokų dalyje (35 proc.) pamokų namų darbai buvo skirti, 20,3 proc. stebėtų pamokų namų darbai užduodami tikslingai, siejant užduotį su pamokos tema arba naujos pamokos medžiaga, diferencijuojami. Tik 12,8 proc. stebėtų pamokų užduoti namų darbai buvo tikrinami (kaip atliko). Vertintojai užfiksavo, kad kai kuriose pamokose namų darbai skiriami pasibaigus pamokos laikui, pamokoje pritrūksta laiko jiems paaiškinti, pasitaiko atvejų, kai namų darbų apimtys mokiniams yra (akivaizdžiai) per didelės ir per sunkios, užduotys nediferencijuojamos arba netikslingos. Remiantis stebėtų pamokų protokolais, pokalbių su mokytojais ir mokiniais, vertintojai daro išvadą, kad skiriami namų darbai iš dalies atitinka mokinių gebėjimus, turimus įgūdžius ir mokymosi poreikius. Tikėtina, kad sistemingas namų darbų tikrinimas ir vertinimas, užduočių diferencijavimas pagal gebėjimus, mokymosi pasiekimus, mokymosi stilių, mokytojų dėmesys namų darbų atlikimui, kokybei ir krūviui skatintų mokinių motyvaciją ir padėtų siekti pažangos, sudarytų geresnes sąlygas klasėje įgytų žinių įtvirtinimui, pagilinimui bei ugdytų mokinių mokymosi kompetencijas.

Tema „Mokymosi kokybė“ vertinama gerai.
Tai pagrindžia 5 lentelėje pateikti vertinimai.

5 lentelė

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

38 pamokose

17 proc.

109 pamokoje

48 proc.

76 pamokose

34 proc.

3 pamokose

1 proc.

Iš išorės vertintojų stebėtų pamokų, pokalbių su mokytojais, mokinių tarybos nariais prieita prie išvados, kad dauguma mokinių motyvuoti. Iš 226 stebėtų pamokų 50 (apie 23%) mokymosi motyvacija nurodyta kaip sėkmingos veiklos aspektas. Dauguma mokinių dalyvauja aiškinantis naują temą, atsakinėja į mokytojo klausimus iš anksčiau išmoktos medžiagos, greitai įsitraukia į darbą. Mokinių teigimu, mokykloje „gerai mokytis – lygis“. Mokytojai, dažnai pasitelkdami formuojamąjį (pagyrimas, paskatinimas, patarimas ir kt.), kaupiamąjį vertinimą, formuodami gerą mikroklimatą, pradinio ugdymo programos klasėse kurdami patrauklią, mokinių amžių atitinkančią mokymosi aplinką, skatina mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje, pasitikėti savo jėgomis. Vizito metu pastebėta, kad dauguma mokinių jaučia atsakomybę už savo mokymąsi: lanko pamokas, nevėluoja, atlieka skirtas užduotis, klausia, kas neaišku. Vertintojų stebėtose pamokose dauguma mokinių, kai mokytojai sudaro galimybes, geba savarankiškai atlikti užduotis, susirasti informaciją iš papildomų šaltinių (žodynų, interneto) ir ja pasinaudoti. Jei yra organizuojama, daugiau nei pusė mokinių geba tinkamai įsivertinti savo mokymąsi ir rezultatus, suvokia mokymosi sunkumus ir yra pajėgūs spręsti problemas. Dauguma geba ir noriai dirba grupėse, moka pasiskirstyti funkcijas, gerbia draugų nuomonę, bendradarbiauja atlikdami užduotis pamokoje, yra linkę padėti vieni kitiems po pamokų. Gera mokinių motyvacija – gerų mokymosi rezultatų pagrindas.

Mokymo ir mokymosi diferencijavimas yra nesistemingas.

Kiekvienais metais mokykla analizuoja mokinių poreikius: atliekami tyrimai dėl mokymosi motyvacijos, mokymosi lygio pasirinkimo (11-12 klasės), savęs pažinimo ir kt. Metodinėje taryboje aptariamos pasirenkamųjų dalykų programos. Dalies mokinių ugdymosi poreikiai tenkinami siūlant pasirenkamuosius dalykus, modulius, sudarant matematikos, anglų kalbos mokymosi grupes pagal mokinių gebėjimus, 11-12 klasėse – individualius mokymosi planus. Dalis klasių, grupių suformuota, atsižvelgiant į mokinių poreikius. Iš stebėtų pamokų galima teigti, kad jas planuojant nedažnai panaudojami mokykloje atliktų tyrimų, analizių duomenys. Išorės vertintojų komanda, remdamasi stebėtomis pamokomis, ugdymo planu, pokalbiais su direktoriumi, direktoriaus pavaduotojomis, metodinės tarybos, mokinių tarybos nariais, priėjo prie išvados, kad tenkinami dalies mokinių ugdymosi poreikiai. Vertėtų atskiriems mokiniams ir jų grupėms mokymo(si) tempą, veiklas, užduotis dažniau organizuoti, skirti pagal jų poreikius ir gebėjimus. Dalis mokyklos mokytojų tai daryti puikiai geba. Iš 226 vertintojų stebėtų pamokų 47 (apie 21 proc.) mokytojai diferencijavo mokinių veiklą: pamokose stebėtas darbo tempo ir užduočių pritaikymas skirtingų gebėjimų mokiniams, individualios užduotys gabiems. 55 (24 proc.) pamokose mokymo ir mokymosi diferencijavimas pažymėtas kaip tobulintinas veiklos aspektas: retai skiriamos individualios užduotys, gabesni mokiniai nuobodžiauja, neveiksminga pagalba specialiųjų poreikių mokiniams, diferencijuojama dažniausiai ugdymo turinio apimtis, ne visada skirtingos užduotys grupėse. Mokytojai ne visada naudojasi vertinant sukaupta informacija, analizuoja mokinių daromą pažangą. Išorės vertintojų stebėtose pamokose dažnai klasėje visi mokiniai atlieka tas pačias užduotis, naudojamos tos pačios mokymo priemonės, visi vienodai vertinami. Per pamokas veikla diferencijuojama ir individualizuojama nesistemingai, ne visada įvardijamos mokinių mokymosi kliūtys, jų šalinimo būdai, pažangos galimybės, tenkinami specialiųjų poreikių mokinių poreikiai.

Mokymo(si) poreikiai būtų tenkinami veiksmingiau, jei mokykloje daugiau dėmesio būtų skirta įvairių ugdymo būdų pritaikymui mokiniui, sistemingai naudojama pamokoje vertinimo kaip pažinimo informacija: remiamasi vertinimo informacija diferencijuojant ir individualizuojant mokymą, nustatant mokinių mokymosi prioritetus.

Vertinimas ugdant iš esmės yra geras, tik vertėtų daugiau dėmesio skirti vertinimui kaip pažinimui.  
Tai liudija ir duomenys 6 lentelėje.

6 lentelė

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

40 pamokose

18 proc.

67 pamokoje

30 proc.

100 pamokų

44 proc.

19 pamokų

8 proc.

Vertinimas ugdant mokykloje turi savitų bruožų. Mokykla vadovaudamasi baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijomis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, ŠMM rekomendacijomis yra parengusi ir mokytojų taryboje patvirtinusi vertinimo sistemą. Taikomas formalusis, kaupiamasis ir formuojamasis vertinimas. Ugdymo plane teigiama „vertinimo metodus mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir jų tėvais“, tačiau iš pokalbio su mokyklos taryba paaiškėjo, kad tėvai ir mokiniai yra tik supažindinami su vertinimo sistema, patys vertinimo sistemos kūrime nedalyvauja.

Pokalbyje su mokiniais paaiškėjo, kad per trimestrą jie vidutiniškai įvertinami 4-5 kartus. Kaupiamąjį pažymį sudaro 5 privalomi rodikliai ir 5 pasirinkti atsižvelgiant į dalyko specifiką. Ugdymo plane paaiškintas vertinimas „pažymio vieno rodiklio vertė – 10 taškų, iš viso galima surinkti 100 tšk.“, mokiniai ugdymo plane pateiktą taškų konvertaciją į pažymį apibūdina savaip: „penki dvejetukai ir gaunam dešimt“. Privalomi rodikliai: lankomumas, pažanga ir pastangos, mokinio aktyvumas per pamokas, atsiskaitymai laiku, sistemingai ir laiku atliekami namų darbai, dalyvavimas olimpiadose ir/ar varžybose, konkursuose ar miesto kultūrinėje veikloje. Pokalbyje su mokiniais paaiškėjo, kad vertinimo kriterijus jie žino, dauguma įvardino rodiklius. STA duomenimis, 94,8% mokinių yra aišku, už ką mokytojai rašo gerą ar blogą pažymį. Ugdymo plane teigiama, kad „formuojamuoju vertinimu vertinama kiekvieną pamoką“, tačiau vizito metu dalyje stebėtų pamokų toks vertinimo būdas nenaudotas.

Mokykloje mokinių vertinimas kaip pažinimas yra neišskirtinis, jį verta tobulinti: vertinimo, kaip pažinimo informaciją panaudoti kiekvieno mokinio pažangai. Mokytojai pakankamai gerai pažįsta savo mokinius, dauguma stebi, kaip ugdytiniams pavyksta atlikti užduotis, padeda, paaiškina, tačiau vertinimo metu gauta informacija panaudojama retai. Pamokose taikomus vertinimo kriterijus vertėtų iš anksto aptarti su mokiniais ir nuolat stebėti, kaip jiems pavyksta įgyvendinti mokymosi uždavinius bei kokią pažangą jie padaro kiekvieną pamoką. Mokymosi kokybė pamokoje gerėtų, jeigu ugdymo procese mokytojai, vertindami mokinius, nuolat informuotų juos apie pasiektus rezultatus bei tolimesnę veiklą planuotų atsižvelgdami į pasiekimus pamokoje. Tik keliose stebėtose pamokose (6 ir 9 klasėse) planuojant kitą pamoką buvo atsižvelgta į pasiekimus pamokoje, jose pastebėta, kad mokytojas stabdo užduočių atlikimą, aptaria, aiškina, rodo, kaip teisingai atlikti užduotį, apibendrinama mokinių veikla, vyksta tarpiniai uždavinių įgyvendinimo tikrinimai, aptarimai, mokiniai nukreipiami tolesnei veiklai. Stebėtų pamokų analizė rodo, kad daugumoje pamokų mokytojai retkarčiais aptarė pažangą su mokiniais, tačiau tolesni mokymosi etapai atsižvelgiant į mokymo(si) pasiekimus planuojami ne visada. Vertinimą, kaip tobulintiną sritį vertintojai įvardina 21,8 proc. stebėtų pamokų (iš jų 18,4 proc. 1-4 klasėse, 34,7 proc. 9-12 klasėse ir 46,9 proc. 5-8 klasėse). Apie savo pasiekimus beveik visose stebėtose pamokose mokiniai informuojami, tačiau dalyje pamokų vertinimas nebuvo argumentuojamas.

Apie mokinių mokymosi pasiekimus tėvai informuojami žodžiu ir raštu. Įvertinimus mokytojai surašo į pasiekimų knygeles, (nuo 2011 metų 11-12 kl. - į elektroninį dienyną). Su kontrolinių darbų įvertinimais priimta tvarka susipažindinami pasirašytinai. Klasių auklėtojai teigia, kad du kartus per mėnesį patikrina, ar įrašai pažymių knygelėse sutampa su įrašais dienyne. Iš STA duomenų matyti, kad 98,2 proc. tėvų teigiamai vertina būdus ir formas, kuriomis jiems pranešama apie vaikų mokymąsi ir elgesį, o 98,4 proc. tėvų pritaria, kad mokykloje dirbantys mokytojai vertina vaiko pastangas ir tiki jo sėkme, 97 proc. tėvų pažymi, kad mokytojai vaiką vertina ir pažymius rašo teisingai, objektyviai

 3. PASIEKIMAI

Pasiekimai vertinami gerai.
Pažanga yra gera.
Atskirų mokinių pažanga – vidutiniška.

Mokyklos bendruomenė aptaria mokinių mokymo ir mokymosi rezultatus mokinių tėvų susirinkimuose, per organizuojamus ,,apskrituosius“ stalus bei neformaliuose pokalbiuose su mokiniais, jų tėvais bei klasėje dėstančiais mokytojais.

Individuali mokinių daroma pažanga akcentuojama tik dalyje pamokų. Dažniausiai pasiekimai pamokoje aptariami kartu su visa klase, grupėmis arba pamoką apibendrina mokytojas. Dalyje pamokų mokytojai naudoja kaupiamąjį vertinimą, tinkamai naudojasi formuojamojo vertinimo metu gauta informacija (tai stebėta lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, fizikos, gamtos ir žmogaus,  pasaulio pažinimo, dailės, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros, technologijų pamokose, floristikos būrelyje, logopedinėse pratybose ir kt.), tačiau ankstesnius mokinių pasiekimus su pasiekimais pamokoje mokytojai lygina retai. Mokytojai, rengdami užduotis pamokai, ne visada atsižvelgia į Bendrųjų programų keliamus reikalavimus mokinių pasiekimų lygiams (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) ir jas tinkamai diferencijuoja. Tyrimai, kuriais būtų nustatomi mokinių mokymosi stiliai, mokykloje kol kas neatliekami. Jeigu mokytojai dažniau naudotųsi formuojamojo vertinimo metu gauta informacija, ją tikslingai panaudotų užduočių rengimui, diferencijavimui bei individualizavimui, tikėtina, kad kiekvienas mokinys būtų ugdomas pagal savo mokymosi stilių, o tai padėtų jam siekti geresnių kiekvieno dalyko mokymosi rezultatų.

Mokyklos pažanga yra gera. Geri mokinių akademiniai ir kiti pasiekimai. Sukurta tvarka, kurios pagalba mokiniai praleidę pamokas dėl ligos, turi galimybę gauti konsultacijas ir pasivyti bendraklasius. Mokyklos bendruomenė stengiasi, kad mokiniai iš nepalankios socialinės aplinkos jaustųsi gerai, galėtų taip pat sėkmingai mokytis bei gautų kitas specialiąsias bei socialines paslaugas.

Mokymosi pasiekimai vertinami gerai.

Palyginus mokyklos  pateiktas 2008-2009 m. m. pabaigos ir 2009-2010 m. m. 5-10 klasių I trimestro pažangumo ataskaitas nustatyta, kad daugumos klasių mokinių pažangumas gerėjo. Iš 2008-2009 m. m. 2009-2010 m. m. 5-12 klasių metinių pažangumo vertinimo ataskaitų matoma pažangumo gerėjimo tendencija. Mokyklos STA 94,1 proc. mokinių teigia, kad mokytojai gerai paruošia kontroliniams darbams. Vizito metu geri mokinių matematikos kontrolinio darbo rezultatai fiksuoti 8d klasėje.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą laikė ir sėkmingai išlaikė visi dešimtos klasės mokiniai. 2008-2009 m. m. 100 proc. mokinių baigė pagrindinio ugdymo programą, kai Kauno mieste ją baigė 94 proc. Palyginus mokinių metinių įvertinimų ir pasiekimų patikrinimo rezultatus matyti, kad daugeliu atvejų rezultatai atitinka: 2008-2009 m. m. lietuvių k. – 90,48 proc., matematikos – 98,4 procento. 2009-2010 m. m. lietuvių k. – 97,52 proc., matematikos – 99,16 proc.

Geri mokinių brandos egzaminų rezultatai. Palyginus dvejų pastarųjų mokslo metų  išlaikytų valstybinių egzaminų proc. nuo laikytų valstybinių egzaminų skaičiaus (nuo 96,11 proc. iki 98,3 proc.), išlaikytų mokyklinių egzaminų proc. nuo laikytų mokyklinių egzaminų skaičiaus (98,23 proc. iki 100 proc.), 100-50 balų išlaikytų egzaminų proc. nuo bendro išlaikytų valstybinių egzaminų skaičiaus (55 proc. iki 59 proc.) matyti rezultatų gerėjimo tendencija.  Iš 48 mokyklų Kauno mokyklų VšĮ „Ąžuolo“ katalikiška vid. mokykla pagal anglų k. VBE rezultatus 2010 m. užima 6 vietą (2009 m. – 15 vieta). Pagal istorijos VBE rezultatus 2010 m. užima 4 vietą (2009 m. – 11 vieta). Pagal lietuvių k. VBE rezultatus 2010 m. užima 10 vietą (2009 m. – 15 vieta). Pagal matematikos VBE rezultatus 2010 m. užima 8 vietą (2009 m. – 9 vieta). Savo - Šilainių seniūnijoje – iš 7 mokyklų 2010 m. mokykla pagal 4 pagrindinių dalykų (lietuvių k., anglų k., istorijos ir matematikos) VBE rezultatus yra 2 vietoje (2009 m. buvo 3 vietoje). Pažymėtina, kad bendrame Kauno vidurinių mokyklų kontekste pagal 4 pagrindinius dalykus 2010 metais „Ąžuolo“ vid. mokykla užima 6 vietą (1-5 vietas užima gimnazijos), aplenkusi dar 5 gimnazijas. 2009 ir 2008metais ši mokykla užėmė 12 vietą.

Pokalbiuose su mokyklos vadovais, mokytojais paaiškėjo, kad mokykloje kaupiamos mokinių pasiekimų ir pažangos, egzaminų rezultatų, mokinių pasiekimų konkursuose, varžybose, olimpiadose, projektuose suvestinės. Kiekvieno trimestro ar semestro pabaigoje tikslingai vykdoma lyginamoji analizė dalykų metodinėse grupėse, aptariama klasių auklėtojų ir dalykų mokytojų apvaliuose staluose, mokytojų tarybos posėdžių metu. Kaupiama informacija pakankamai kryptingai panaudojama gabiems mokiniams ugdyti, specialiųjų poreikių mokinių ugdymui, rengiant mokinius brandos egzaminams bei teikiant informaciją tėvams. Mokykloje vertinant statistines ataskaitas, aptariant mokinių pažangos problemas (ypač 5-8 kl.), vertėtų dažniau ieškoti atsakymų į kokybinį klausimą ,,kodėl“. Tikėtina tai padėtų tikslinčiau ir veiksmingiau tobulinti ugdymo procesą ir pasiekti dar geresnių rezultatų.

Mokykloje sudaromos geros sąlygos gabiems ir aktyviems mokiniams gilinti ir tobulinti savo meninius, kūrybinius, sportinius gebėjimus, dalyvauti visuomeninėje, socialinėje veikloje, pilietinėse,  gailestingumo akcijose. 2009 m. 87 proc. mokinių dalyvavo neformaliojo ugdymo veikloje. Mokykloje tikslingai vykdomi projektai, rengiamos parodos, konferencijos, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, renginiai, kurie susiję su mokyklos strategija, tradicijų ir krikščioniškųjų vertybių, etninės kultūros, patriotiškumo, pilietiškumo puoselėjimu. Mokiniai prasmingai dalyvauja visuomeninėje veikloje už mokyklos ribų.

2009 m. mokyklos ,,giliojo audito“ išvadose teigiama, kad skiriamas nuolatinis dėmesys mokinių socializacijai, sudaromos sąlygos praktiškai mokytis demokratijos, dalyvauti mokyklos, miesto gyvenime, aktyviai įsitraukti į mokyklos savivaldą. Mokykloje aktyvi mokinių taryba. 9-12 klasių po 2-3 mokinius gali dalyvauti mokinių tarybos veikloje. Gali dalyvauti netik išrinktieji, bet ir tie, kurie turi minčių, idėjų ir noro. Tarybos nariai dirba keliuose komitetuose, kuriems vadovauja pirmininkai. Iš pokalbių matyti, kad mokinių tarybos nariai iniciatyvūs, aktyvūs, jaučia atsakomybę už savo veiklą, didžiuojasi mokykla ir jos pasiekimais. Tarybos nariai argumentuotai ir įtikinamai pasakojo, kaip atsižvelgiama į mokinių nuomonę priimant mokykloje svarbius sprendimus, organizuojant renginius.

Mokiniai kasmet dalyvauja miesto, regiono, šalies mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose, sporto varžybose ar kultūros renginiuose, pasiekia gerų rezultatų. Prizinės vietos laimėtos Kauno miesto organizuotose chemijos, rusų k., matematikos, informatikos, fizikos olimpiadose, poezijos konkursuose. Geri pasiekimai šalies konkursuose ir olimpiadose: informatikos konkurse, Lietuvos mokinių rusų k. olimpiadoje, rašinių konkurse, mokinių kompiuterininkų forume, geografijos olimpiadoje, vertimų ir iliustracijų projekte „Tavo žvilgsnis“ laureatais tapo 20 mokinių.  Mokiniai aktyviai dalyvavo ir tarptautiniuose anglų k. „Gintarinė žvaigždė“ (22 mokiniai), kalbų „Kengūra“(347 mokiniai), “Mes vaikštom po miestą“ konkursuose, tarptautiniame tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalyje. Išskirtinė mokyklos ansamblio „Gilė“ veikla ir laimėjimai.

Mokykla didžiuojasi sėkmingu tolimesniu abiturientų mokymusi. Dauguma mokinių baigę vidurinio ugdymo programą, sėkmingai mokosi universitetuose ar kolegijose, dalis mokosi užsienyje. Rugpjūčio mėn. mokytojų tarybos posėdyje klasių auklėtojai pristato buvusių auklėtinių tolimesnio mokymosi pasiekimus. Kaupiama informacija apie mokinių  tolesnį mokymąsi. Iš pateiktos informacijos matyti, kad dauguma buvusių abiturientų pasirinko studijas aukštosiose mokyklose. Pokalbiuose su pavaduotojomis, mokiniais paaiškėjo, kad mokykla domisi buvusių ugdytinių mokymusi, bendradarbiauja su jais, kviečia į renginius, kur jie pasakoja savo sėkmės istorijas. Dažnai ir patys buvę mokiniai lankosi mokykloje, o buvęs šios mokyklos mokinys sėkmingai vadovauja „Gilės“ ansambliui. Mokykloje parengtas stendas apie buvusius auklėtinius, pasiekusius geriausių rezultatų.

 

4. Pagalba mokiniui

Pagalba mokiniui yra gera.
Mokyklos rūpinimosi mokiniais politika yra potenciali.

Klasėse ir mokykloje vyrauja geras mikroklimatas, dėmesys ir pagalba, pagarba ir pasitikėjimas. Pakankamai kryptingai tenkinami mokinių individualūs, saugumo, emociniai, fiziniai ir socialiniai poreikiai. Mokyklos veikla grindžiama daugumos bendruomenės narių bendravimu. Mokytojai, klasių auklėtoajai, socialinę ir pedagoginę pagalbą teikiantys specialistai gerai pažįsta mokinius, greitai ir veiksmingai reaguoja į gautą informaciją apie mokinių saugumo, emocinius, socialinius poreikius, teikia kvalifikuotą pagalbą. Mokiniai ir tėvai ypač išskiria gerą saugumo užtikrinimą mokykloje. STA duomenimis 96,2 proc. mokinių mano, kad mokykloje saugu, 96,3 proc. tėvų mano, kad jų vaikams mokykloje yra saugu. Pokalbiuose mokiniai įvardijo į ką gali kreiptis mokykloje atsiradus problemoms, 86,5 proc. mokinių žino, kur rasti informacijos apie pagalbą. STA 96,4 proc. mokinių teigė, kad auklėtoja rūpinasi klase. ,,Jeigu mokinys turės rūpestį, galės pasitarti“, taip mano 93,3 proc. mokinių. Psichologinę, socialinę ir pedagoginę pagalbą teikiantys specialistai tiksliai žino savo pareigas, jaučia atsakomybę, tikslingai bendradarbiauja su mokinių tėvais, mokytojais. Mokykloje aktyviai ir veiksmingai dirba specialistų komandos metodinė grupė. Mokykloje domimasi mokinių adaptacijos problemomis, tikslingai vykdoma tiriamoji veikla, pateikiama analizė, numatoma tolesnė veikla. Pažymėtina tai, kad 5 kl. mokinių adaptacija rūpinasi ir mokinių tarybos atstovai.

Remiantis mokyklos mokinių lankomumo kontrolės tvarkos aprašu, veiksmingai vykdoma mokyklos nelankymo prevencija, į kurią įtraukiami klasių auklėtojai, psichologas, socialiniai pedagogai, dalykų mokytojai, mokinių tėvai, mokyklos administraciją, pagal poreikį Šilainių policijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorius. Mokykloje tikslingai ir veiksmingai vykdomos socializacijos programos ir projektai, prevencinė veikla, kasdienių procesų tyrimai. Aiški veiklos ir priemonių dermė, gerai organizuotas socialinių pedagogų, psichologo darbas davė rezultatų – pastebima rizikos grupės mokinių mažėjimo tendencija. Dauguma mokinių ir tėvų mano, kad  mokyklos taikomos priemonės prieš rūkymą, alkoholio vartojimą yra  veiksmingos.

Mokykloje veiksmingai dirbama ugdant mokinių vertybines nuostatas, pasitikėjimą savimi, savigarbą, toleranciją, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, vystoma pagalbos teikimo mokinys-mokiniui tvarka (mokyklos tarybos nariai globoja penktokus). Dauguma mokinių yra savarankiški, mandagūs, geba bendrauti ir bendradarbiauti. Saugi mokyklos emocinė aplinka palaiko ugdymo proceso dalyvių tapatumą ir savigarbą.  Pokalbiuose mokiniai teigė, kad jie jaučiasi aktyvūs mokyklos gyvenimo nariai, gali tenkinti savirealizacijos reikmes. STA 88,9 proc. mokinių teigė manantys, kad jų nuomonė mokykloje svarbi, jie gerbiami kaip asmenybės. Dauguma mokinių vardijo tas pačias puoselėjamas mokyklos vertybes, pagrindė pavyzdžiais. Jie gerai suvokia savo teises, pareigas ir atsakomybę, yra pakankamai socialiai brandūs.

Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba mokykloje vertinama gerai.

Pagalba mokantis yra priimtina, bet ją verta sustiprinti ir išplėtoti. Iš pokalbių su mokytojais išorės vertintojai išsiaiškino, kad pedagoginės pagalbos veiksmingumas mokiniui mokantis yra aptariamas metodinėse grupėse, mokytojų tarybos posėdžiuose. Analizuojant mokymosi sunkumų atsiradimo priežastis, siekiant nustatyti pagalbos mokiniui galimybes, organizuojami bendri mokinio, jo tėvų ir mokytojų susitikimai. Silpniau besimokantiems mokiniams mokytojai daugiau aiškina, dirba individualiai. Ilgesnį laiką nelankiusiems pamokų mokiniams padeda dalyko mokytojas, kartais mokiniai konsultuojami atostogų metu, vyresniųjų klasių mokiniams užduotis mokytojai pateikia el. paštu. Stebėtos pamokos tai patvirtina iš dalies.

Pagalbos mokiniams vertinimas 226 stebėtose  pamokose pateiktas 7 lentelėje.

 7 lentelė

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

28 pamokose

12 proc.

80 pamokų

36 proc.

98 pamokose

43 proc.

20 pamokų

9 proc.

Išorės vertintojai pastebi, kad dauguma mokinių darytų pažangą pamokoje, jeigu užduotys gabiems ir mokymosi sunkumų turintiems mokiniams būtų diferencijuojamos ir individualizuojamos, o mokytojai sistemingai informuotų mokinius apie daromą pažangą.

Mokykloje teikiama psichologinė pagalba yra gera. Psichologinė pagalba teikiama kompleksiškai. Mokyklos psichologė kryptingai ir lanksčiai bendradarbiauja su mokytojais, klasių auklėtojais ir kitais specialistais, stebi mokinius, vertina psichologinės pagalbos poreikį ir konsultuoja mokinius, tėvus, mokytojus. Psichologė kartu su socialinėmis pedagogėmis atlieka įvairius tyrimus: „Psichosocialinė gerovė“, „Mokinių laisvalaikio ir mokymosi krūvio sąsajos“, „10-12 klasių mokinių tėvų požiūris į vaikų ugdymo (si) procesą“ ir kt., tyrimo apibendrintus rezultatus ir rekomendacijas pristato mokytojų tarybos posėdžiuose. Atsirandančios problemos sprendžiamos sutartinai: sprendimai visada priimami dalyvaujant mokiniui, jo tėvams, klasės auklėtojui, mokytojams ir administracijai. Vertintojai priėjo išvados, kad psichologinės pagalbos pasiūla atitinka paklausą.

Socialinė pagalba mokykloje teikiama veiksmingai. Mokykloje dirba dvi socialinės pedagogės, kurios bendradarbiauja su mokyklos psichologe, klasių auklėtojais, mokytojais, tėvais. Mokykloje tinkamai organizuojama žalingų įpročių prevencija, vyksta įvairūs renginiai, pvz., „Gerumo valandėlė“, „Žalingiems įpročiams Ne“, „Policijos bičiulio Amsio patarimai“, demonstruojami filmai, organizuojami užsiėmimai. Vykdomos Mentorystės, savižudybių bei  smurto ir priekabiavimo prevencijos programos „Kitu žvilgsniu“, „Už tylos sienos“, vaikų socializacijos projektas „Kartu mes stipresni“. Socialinės pedagogės kasmet tiria mokyklos kontekstą, yra sudariusios mokyklos socialinį pasą, turi rizikos grupės mokinių sąrašą.

Mokykloje veikia Prevencinio darbo grupė, kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui, metodinių grupių pirmininkai, pagalbos mokiniui specialistai, mokinių ir tėvų atstovai. Prevencinė darbo grupė tariasi dėl prevencinės veiklos strategijos, sprendžia mokinių lankomumo, destruktyvaus elgesio problemas. Mokykloje atnaujinta lankomumo kontrolės tvarka.

Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas vertinamas gerai.

Mokyklos vadovai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai yra susipažinę su Specialiojo ugdymo įstatymu bei jį  papildančiais teisės aktais ir jais vadovaujasi savo darbe.  Mokyklos Specialiojo ugdymo komisija priima sprendimus dėl specialiosios pagalbos teikimo  ir jos reikalingumo mokiniams, sistemingai aptaria mokinių daromą pažangą. Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi integruotai, atsižvelgiant į jų poreikius ir sutrikimus. Specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti dalykų bendrąsias programas pritaiko dalyko mokytojai, atsižvelgdami į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Specialiojo ugdymo komisijos, Kauno miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Mokykloje mokosi 27 mokiniai, kuriems skirtos modifikuotos arba adaptuotos programos. Mokiniai,  turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų lanko logopedinius užsiėmimus, fiksuojami mokinio pasiekimai, kurie aptariami su mokiniu, jo tėvais, mokytoju.  Teikiama tinkama specialiojo pedagogo pagalba mokiniui.

 Išorės vertintojai, tirdami specialiųjų poreikių mokiniams teikiamą pagalbą pamokose,  stebėjo veiksmingo darbo pavyzdžius lietuvių k., logopedo užsiėmimuose skirtuose pradinių klasių mokiniams, matematikos, anglų kalbos pamokose.

Gabių vaikų ugdymas mokykloje yra potencialus.  Gabūs  mokiniai turi galimybių realizuoti savo gebėjimus neformaliojo ugdymo metu ir taikant modulinį mokymą. Mokinių gabumams atsiskleisti padeda organizuojamos matematikos, gimtosios kalbos ir kt. organizuojamos savaitės, popamokinė veikla, projektų vykdymas. Mokykla didžiuojasi, kad dalis mokytojų nemažai laiko papildomai dirba su gabiais mokiniais – ruošia juos konkursams ir olimpiadoms. Iš pokalbių su mokyklos bendruomenės atstovais išorės vertintojai sužinojo, kad gabių vaikų ugdymui mokykloje skiriamas pakankamas dėmesys, mokiniai skatinami padėkomis, suvenyrais, išvykomis. Tinkamas gabiųjų mokinių ugdymas pamokoje užfiksuotas lietuvių k., matematikos, anglų k. pamokose.Gabiųjų mokinių mokymosi rezultatai aptariami ir analizuojami mokyklos metodinėje grupėje, mokytojų tarybos posėdžiuose bei kiekvienais metais organizuojamoje mokyklos mokslo metų konferencijoje.

Pagalba planuojant karjerą yra gera.

Mokiniams sudaromos sąlygos rinktis įvairias programas, dalykus, neformalųjį ugdymą (yra 32 būreliai). Pakankamai gerai atliekami mokinių individualių poreikių ir galimybių tyrimai.

Mokyklos psichologė yra kompetentinga teikti informaciją, pagalbą renkantis dalykus, tolesnio mokymosi galimybes bei konsultuoti profesinės karjeros klausimais. Jos iniciatyva vykdoma ,,Mokinių poreikių tyrimas‘‘, „Asmenybės kryptingumo nustatymas“, tyrimas pagal Dž. Hollando profesijos rinkimosi teoriją, „Pažintinų interesų tyrimas“, ,,Mokinių mokymosi rezultatai ir gairės kitiems mokslo metams‘‘.

Psichologės kabinete galima atlikti loginio mąstymo tyrimą naudojantis kompiuterine programa bei rasti jos parengtą segtuvą klasės auklėtojams, kaip galima informuoti ir konsultuoti mokinius apie profesijas, jų paklausą ir specialybių įsigijimo galimybes.

Pagrindinis dėmesys pasirenkant mokymosi kryptį skiriamas 10-ose klasėse. Pokalbio su direktoriaus pavaduotoja metu sužinojome, kad  mokslo metų viduryje mokytojai dalykų metodinėse grupėse paruošia modulių ir pasirenkamųjų dalykų anotacijas, tada į salę kviečiami mokiniai, kur paskaitos metu jie supažindinami su dalykų pasirinkimo galimybėmis, paskaitoje informaciją pateikia ir psichologė. Vėliau tokia pat informacija pateikiama ir tėvams. Pasirenkamųjų dalykų ir modulių yra pasiūloma daugiau negu mokiniai renkasi (pavyzdžiui buvo pasiūlyta, bet nepasirinko „Baltijos šalių istorija“, „Tekstilės ir aprangos technologijos“). Tėvai raštiškai pasirašo, kad sutinka su savo vaiko pasirinktu mokymosi krūviu. Jeigu mokinys nusprendžia pakeisti pasirenkamąjį dalyką, pasikonsultavęs su klasės auklėtoju, psichologe ir tėvais tą gali padaryti be jokių problemų.

Mokykloje nėra akredituoto profesinio informavimo taško, tačiau mokykla užtikrina gerą profesinį švietimą. Mokyklos bibliotekoje yra profesiniam orientavimui skirtas informacinis kampelis. Jame yra leidiniai apie profesijos pasirinkimą, paklausias specialybes, savęs pažinimą, teikiama informaciją apie specialiąsias bei aukštąsias ir neuniversitetinį išsilavinimą teikiančias mokyklas.

Mokyklos įstatuose numatytos klasės vadovo pareigos: padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį; organizuoti bendromis pastangomis su tėvais profesinį orientavimą ir informavimą; informuoti mokinius apie profesinio orientavimo(si) šaltinius ir institucijas, inicijuoti šių institucijų specialistų pagalbą mokymosi profilius, programas, profesijas, studijas besirenkantiems, dėl savo ateities sunkiai beapsisprendžiantiems mokiniams; inicijuoti ir kaupti mokyklos profesinio orientavimo duomenų banką. Kaip tai pavyksta padaryti kalbėjomės su klasių vadovais. Pirmiausiai bendraujama su tėvais, kartu išsiaiškinama vaiko polinkiai, gebėjimai, kuo jis domisi ir t.t., tuomet kartu su psichologe atliekami įvairūs tyrimai, leidžiantys individualiai konsultuoti vaiką. Vedamos klasių valandėlės, kaip antai „Profesijos pasirinkimo aktualios šiuolaikinėje visuomenėje“, „Atsakingai renkuosi profesiją“.

Pokalbyje su klasių auklėtojais paaiškėjo, kad 10-12 klasių auklėtojų metodinės grupės tikslas – ugdyti atsakingą požiūrį į pasirenkamą specialybę, tuo tarpu pradinių klasių mokytojai teigė, kad mokyklos mažieji supažindinami su įvairiomis profesijomis, tačiau laikomasi nuostatos ,,kad visos profesijos geros, jeigu jas atlieki sąžiningai“. 

Klasių auklėtojai yra susipažinę su mokinių poreikiais ir galimybėmis, glaudžiai bendradarbiauja su dalykų mokytojais bei pagalbą mokiniui teikiančiais specialistais dėl tolesnio mokinių mokymosi, konsultuoja juos dėl labiau jų poreikius ir galimybes atitinkančios ugdymo įstaigos pasirinkimo, kartu su mokiniais bei jų tėvais aptaria asmeninius pasiekimus ir planuoja tolesnio mokymosi žingsnius,  teikia konsultacijas apie programų tęstinumą ir perimamumą.

Dauguma mokinių baigę mokyklą įstoja į aukštąsias mokyklas. Mokiniai, perėję į kitas ugdymo įstaigas, mokosi sėkmingai.

Siekiant pagerinti profesinio informavimo kokybę taikomos įvairios darbo formos ir metodai: organizuojami įvairūs renginiai, susitikimai su KTU dėstytojais, ekskursijos (pavyzdžiui į ledų gamybos įmonę, Prienų duonos kepyklą), įgyvendinamos neformaliojo ugdymo programos, vykdoma švietėjiška ir projektinės veiklos. Vykdomos profesinio pasirinkimo  programos mokiniams suteikia galimybes išbandyti tam tikrą profesinę veiklą – Karo muziejuje mokiniai turi galimybę išbandyti gido profesiją.

Klasių valandėlių, individualių pokalbių, projektinės veiklos metu mokiniai  tikslingai informuojami apie darbo rinką  ir profesijų pasaulį, konsultuojami dėl mokymosi profilių bei tolesnio mokymosi galimybių. Mokymosi kryptį pasirinkti mokiniams padeda partneriškas bendradarbiavimas tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų, jų švietimas bei konsultavimas karjeros planavimo klausimais.

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su Kauno darbo birža, tiek į ją vykstama, tiek analizuojamas jos puslapis. Jau tradicija tapo, kad į biržą važiuoja dešimtokai.

Ugdant mokinius karjerai dalykų mokytojai profesinio orientavimo temas integruoja į mokomuosius dalykus, vizito metu teko stebėti užsienio kalbų pamokas apie įvairias profesijas.

Mokyklos internetinėje svetainėje pateikiamos profesinio orientavimo gairės, kuriose yra informacija apie profesinį rinkimąsi įtakojančius veiksnius, bei profesiniam informavimui skirtų internetinių svetainių adresai.

Tėvų pedagoginis švietimas vertinamas gerai.

Paskutiniųjų dvejų metų VšĮ „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos įsivertinimo (vidaus audito) išvadose nurodomi trūkumai: tėvų pagalba mokantis, tėvų švietimo politika. Jie ir buvo pasirinkti tobulinimui, bei numatytos priemonės, kaip tą pasiekti.

Vizito metu nustatyta, kad, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas padedant vaikams mokytis yra pakankamai veiksmingas, konstruktyvus ir abipusiai naudingas. Mokykla taiko įvairius bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais metodus, sudaromos geros sąlygos bendrauti su mokykla ir mokytojais. Siūlomos įvairios formos reikalingai informacijai apie mokinius ir mokyklą gauti: visuotiniai bei atskirų klasių tėvų susirinkimai, apskritojo stalo diskusijos, individualūs pokalbiai siekiant visapusiškai išanalizuoti konkretaus mokinio ugdymąsi ir galimos pagalbos jam būdus. Informacija įrašoma į pasiekimų, pažymių knygeles.

Tarp tėvų ir mokytojų yra nerašytas susitarimas, kad tėvai telefonu klasės auklėtojus informuoja apie vaiko neatėjimą į mokyklą tą dieną. Mokytojai tokio skambučio nesulaukę, kitą dieną tėvams skambina patys. Su pradinių klasių mokinių tėvais mokytojai bendrauja kiekvieną penktadienį arba individualaus susitikimo metu, arba telefonu.

Tokie prevenciniai susitarimai dažnai padeda pasiekti teigiamų pokyčių, mokiniai atsakingiau vykdo savo pareigas, pasiekia teigiamų rezultatų. Net 98,2 proc. apklaustų tėvų (STA) pritaria teiginiui, kad jiems pakanka informacijos apie vaiko mokymąsi ir elgesį mokykloje, mokykla suteikia pakankamai informacijos apie specialistų pagalbą, kuria gali pasinaudoti mano vaikas (psichologo, logopedo, socialinio pedagogo ir kt.) teigia 92,9 proc. tėvų.

Klasės auklėtojai, sužinoję iš dalykų mokytojų apie tam tikrus vaiko gabumus, pvz. gražiai piešia, jiems rekomenduoja būrelį, tačiau dažniausiai tėvai prašo klasės auklėtojų, kad padėtų jų vaikams pasirinkti, patekti į būrelį, nes čia saugiau nei važiuoti į neformalųjį ugdymą mieste.

Pokalbio metu su pradinių kasių mokytojais sužinojome, kad tėvai mielai bendradarbiauja su mokytojais ir vaikais. Tėvų iniciatyva, kai kuriuose kabinetuose padarytos lentynėlės, kur  kiekvienas vaikas susideda mokymo(si) priemones. Nors namų darbai mažiesiems dažniausiai neužduodami, tačiau dauguma tėvų su vaikais dirba – skaito knygeles, mokosi eilėraščius, daro įvairius darbelius. Tėvai nuolat klausia apie savo vaiko ugdymo(si) pasiekimus, pažangą, sėkmes.

Tėvai apie mokinių pasiekimus informuojami pažymių knygelėse, individualių susitikimų metu, rytais laikas nuo 8.00 iki 8.30 val. skiriamas tėvų susitikimams su klasės auklėtoju ar dėstančiu mokytoju (pamokos pradedamos 8.30 val.). Teigiama, kad tokie individualūs susitikimai naudingesni nei bendri tėvų susirinkimai, todėl  tėvų susitikimai dažnesni 11-12 klasėse.

Mokykloje taikoma praktika, kai mokinys ištaisytą kontrolinį darbą su įvertinimu duoda pasirašytinai susipažinti tėvams. Jeigu mokinys gauna keletą neigiamų įvertinimų iš eilės, auklėtoja apie tai raštu informuoja tėvus ir tuomet kartu aiškinasi, kodėl taip nutiko, ieško tokio elgesio problemų, bei jų sprendimo būdų.

Iš pokalbių su mokinių tėvais, STA rezultatų vertintojai daro išvadą, kad daugumai tėvų suteikiama savalaikė ir išsami informacija apie mokyklos darbo aspektus, specialistų teikiamą pagalbą, vaikų mokymąsi ir elgesį mokykloje, o tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas daugeliu aspektų yra padedantis mokiniams mokytis. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu.

Tikslinėms tėvų grupėms organizuojamas švietimas pedagoginėmis, prevencinėmis, psichologinėmis temomis. Tėvams paskaitas skaito ir kapelionas.

Organizuojami susitikimai su būsimų pirmokų tėvais, kurių metu nagrinėjamos adaptacijos problemos, pristatoma tyrimų medžiaga, su vienuoliktokų tėvais aptariamos tolesnio mokymosi galimybės, organizuojami susitikimai su pagalbos mokiniui specialistais.

Kaip paaiškėjo iš pokalbių su pradinių klasių mokytojais ir klasių auklėtojais, tėvams skaitomos paskaitos, pranešimai, jie kviečiami į mokyklos šventes. Mokykloje vyksta mokinių-tėvų-mokytojų vakaronės. Tėvai kviečiami ir vesti pamokas apie profesijas (pvz. tėtis dirba duonos kepėju, veda pamoką ne tik apie profesiją, bet ir duonos gaminimo procesą).

Tėvai į mokyklos veiklą įtraukiami: per mokyklos tarybą, per klasės tėvų susirinkimus, per klasių bendruomenių internetinius puslapius, per bendrus 1-4, 5-12 klasių tėvų pirmininkų susirinkimus, per individualias konsultacijas su mokytojais, su mokyklos psichologe, logopede, socialiniais pedagogais, per mokykloje rengimus koncertus, vakarones, rekolekcijas, susitikimus, per edukacines programas (išvykas, ekskursijas, talkas).

Dauguma tėvų pritaria, kad mokykloje gerbia tėvus ir vertina jų nuomonę, kurią jie gali pareikšti apklausose bei anketose, bendraudami su klasių auklėtojais ir dalykų mokytojais. 98,8 proc. apklaustų tėvų pažymi, kad tėvų susirinkimai pakankamai įdomūs ir naudingi, sudarytos geros sąlygos tėvams bendrauti su mokykla, pagalbą teikiančiais specialistais.

Tėvai teigia, kad mokyklos vadovai ir mokytojai atidūs tėvams. „Mums, tėvams, belieka padėkoti mokyklos bendruomenei“.

 5. Mokyklos strateginis valdymas

 Strateginis mokyklos valdymas Kauno Ąžuolo katalikiškoje mokykloje vertinamas gerai.

Mokyklos strategija vidutiniška, tačiau vizija, misija ir tikslai yra potencialūs. Vizija ir misija atspindi mokyklos filosofiją, savitumą, originalumą, puoselėjamas vertybes. Iš pokalbių su tėvais, mokiniais paaiškėjo, kad dauguma mokyklos bendruomenės susipažinusi su mokyklos vizija, žino, kuria kryptimi mokykla eina, ko siekia ir pritaria tam. Strateginiai mokyklos tikslai ir uždaviniai aktualūs, atspindi vertybes,iškelti remiantis situacijos analizės (SWOT) išvadomis. Mokyklos strateginės kryptys angažuoja kokybiniams ugdymo proceso pokyčiams, geresnei mokinių  pažangai ir aukštesniems pasiekimams.

Planuodami mokyklos veiklą tarpusavyje bendradarbiauja mokytojai ir administracija, planavimo dokumentams parengti yra sudaromos darbo grupės (veiklos programai, ugdymo planui rengti), į kurias savo narius deleguoja metodinės grupės. Iš pokalbių su tėvais paaiškėjo, kad į planavimo procesą tėvai nėra įtraukiami, tačiau jiems yra pristatomi mokyklos planavimo dokumentai įvairių susirinkimų metu. Kiekvienais metais dalis klasių auklėtojų rengia lankstinukus apie mokyklos veiklą, kuriuos mokslo metų pradžioje padalina mokiniams ir tėvams. Mokyklos strateginis planas yra skelbiamas mokyklos tinklapyje, tačiau jo formatas yra labai nepatogus naudojimui. Strateginis planas parengtas ilgam laikotarpiui (2004-2012 metams), jo koregavimas buvo vykdomas tik vieną kartą, pasikeitus mokyklos steigėjui. Korekcijos metu buvo patikslinta mokyklos vizija, misija, sukurta mokyklos filosofija, tačiau veiklos uždaviniai bei sėkmės kriterijai koreguojami nebuvo.

Mokyklos veiklos programų tikslai (analizuotos 2008, 2009 ir 2010 m. programos)  vidutiniškai dera su mokyklos strateginėmis kryptimis ir tikslais. Veiklos programos tikslams nekeliami pamatuojami uždaviniai, tačiau veiklos turinyje yra nurodomi sėkmės kriterijai bei laukiami minimalūs ir maksimalūs rezultatai, kurie iš dalies leidžia įsivertinti. Analizuojant mokyklos programas pastebėta, kad realizuojant tikslus neretai atsiejami ugdytojai ir ugdytiniai, o pasirenkamos priemonės labiau skatina kiekybinių duomenų kaupimą nei kokybinę veiklos analizę. Pavyzdžiui, įgyvendinant tikslą „Siekti aukštesnės mokinių ugdymo(si) kokybės“, veiklos programos priemonėse numatomi mokinių motyvacijos tyrimai, lankomumo sistemos efektyvinimas,  elektroninio dienyno įvedimas, metodinių grupių posėdžiai, direkciniai pasitarimai. Vertinimo įtaką ugdymui, metodinių grupių veiklą, siekiant ugdymo kokybės numatyta aptarti tik direkciniuose pasitarimuose, ši veikla neplanuojama visos mokyklos mastu. Dviejų paskutinių metų veiklos programose pateikta finansinių prioritetų realizacija yra identiška. Finansiniai prioritetai nepakankamai tiksliai derinami su mokyklos veiklos programoje iškeltais tikslais, laukiamais rezultatais.

Iš pokalbių su mokyklos administracija paaiškėjo, kad rengiant metinius mokyklos veiklos planavimo dokumentus, remtasi įsivertinimo duomenimis, tačiau po įsivertinimo proceso tobulinimui pasirinkti mokyklos veiklos aspektai  veiklos programoje atsispindi tik iš dalies. 2008 ir 2009 metų giluminio audito komentarai veiklos programose beveik vienodi (2009 m. išvardinta daugiau tyrimų). Veiklos programos įgyvendinimo tarpinis vertinimas neatliekamas. Konkrečių, pamatuojamų uždavinių formulavimas mokyklos tikslams pasiekti bei veiklos priemonių grupavimas pagal išsikeltus uždavinius leistų mokyklai lengvai įsivertinti ir analizuoti savo veiklos planavimo dokumentų veiksmingumą ir turėtų didesnę įtaką pokyčiams. Jau aptariant mokyklos savęs vertinimo veiksmingumą buvo minėta, kad mokykla daugiausiai dėmesio skiria dviems veiklos ciklo dalims – planavimui (darbų kalendoriaus sudarymui) ir įgyvendinimui (darbų vykdymui). Tikėtina planuojant refleksiją, tarpinį veiklų kokybės ir poveikio vertinimą, veiksmingiau vykdant mokyklos įsivertinimą, sistemingiau ir konstruktyviau gilinantis į iškylančių problemų priežastis, gerėtų planų ir programų dermė, kokybė, būtų daroma didesnė įtaka mokyklos raidai, veiklos kokybės lygmeniui.

Mokykloje vykdomas įsivertinimas yra patenkinamas. Iš pokalbių su koordinacine įsivertinimo grupe, administracija, mokytojais paaiškėjo, kad veiklos įsivertinime dalyvauja koordinacinės įsivertinimo grupės nariai, kiti mokytojai tik atsakinėja į anketų klausimus. Įsivertinimo grupė yra sudaroma 1-2 metams, tvirtinama direktoriaus įsakymu, į ją narius deleguoja dalis metodinių grupių, įtraukiami pagalbos mokiniui specialistai ir kompiuterių specialistas. Šios grupės darbą kuruoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui, kuratorius nuo šių mokslo metų pasikeitė.  Mokykloje vykdomas platusis įsivertinimas, jo duomenys apibendrinami, tobulinimui pasirenkamos sritys iš trūkumų. Įsivertinimo grupė nėra susitarusi dėl veiklos kokybės, nekuria savo mokyklai pritaikytų iliustracijų, o naudojasi pateiktomis kitų mokyklų sukurtomis iliustracijomis. Iliustracijos nėra svarstomos mokytojų bendruomenėje. Įsivertinimo grupė atlieka duomenų rinkimo procedūras (dažniausiai naudojamas vienas duomenų rinkimo būdas – klausimynai), juos apdoroja, išvadas pateikia administracijai ir metodinėms grupėms. Įsivertinimo grupės nariai džiaugėsi, kad po jų pasiūlymų ugdymo plane atsirado naujų modulių, buvo pradėtas diferencijuotas matematikos mokymas 9 klasėse. Plačiau papasakoti apie veiklos programos rengimą remiantis įsivertinimo duomenimis nepavyko. Grupės nariai teigė, kad veiklos programą rengia kita darbo grupė, duomenų apie įsivertinimo rezultatų panaudojimą veiklos programos rengimui jie neturi. Įsivertinimo poveikis mokyklai ir atskiriems jos nariams neanalizuojamas. Pokalbyje su  įsivertinimo grupės nariais paaiškėjo, kad tėvai taip pat nėra įtraukiami į įsivertinimo procesą, kaip ir dauguma mokytojų jie tik atsakinėja į klausimynus. Metodinės grupės analizuoja  įsivertinimo išvadas ir iš dalies remiasi pateiktomis rekomendacijomis planuodamos veiklą. Apibendrinus duomenis galima teigti, kad  gautos įsivertinimo išvados per mažai skelbiamos mokyklos bendruomenei. Informacija apie įsivertinimo rezultatus mokyklos tinklapyje ar stenduose neskelbiama. Mokyklos veiklos įsivertinimo proceso tobulinimas, susitarimai mokykloje dėl  kokybės, veiksmingesnis įsivertinimo išvadų panaudojimas planuojant mokyklos veiklą turėtų didesnę įtaką ugdymo kokybės tobulinimui.

Vadovavimo stilius vertinamas gerai: valdymo demokratiškumas – paveikus, lyderystė – priimtina.

Mokyklai vadovauja reikiamą išsilavinimą turintys vadovai, kurie reguliariai tobulina savo  vadybinę ir dalykinę kvalifikaciją,  geba organizuoti personalo darbą bei deleguoti įpareigojimus. Mokyklos bendruomenės nariai teigia, jog vadovai yra pakankamai demokratiški priimant sprendimus bei stengiasi įsiklausyti į įvairių grupių atstovų nuomonę. Mokyklos strateginiams tikslams pasiekti mokyklos administracija pasitelkia mokyklos savivaldos institucijas (mokyklos tarybą, metodinę tarybą, mokytojų ir mokinių tarybas). Savivaldos institucijos pritaria mokyklos veiklos planams ir programoms. Mokinių tėvai gali teikti savo siūlymus ar pastebėjimus klasių tėvų susirinkimuose, individualiose pokalbiuose su mokyklos darbuotojais. Aktuali informacija apie mokyklos veiklą bendruomenės nariams yra žinoma bei viešai skelbiama susirinkimuose, mokyklos tinklalapyje, žiniasklaidoje. Naudodamiesi surinkta informacija, išorės vertintojai priėjo prie išvados, jog mokyklos vadovai sudaro tinkamas sąlygas mokyklos bendruomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

Mokyklos darbuotojų ir mokinių teigimu, beveik visi mokyklos vadovai ir dar keli iniciatyvūs mokytojai yra mokyklos lyderiai. Ugdymo įstaigoje sudaromos sąlygos kiekvienam bendruomenės nariui išreikšti savo nuomonę, dalyvauti formalių ir neformalių darbo grupių veikloje, siūlyti įvairias iniciatyvas bei projektus, dalintis gerąja patirtimi. Administracija nurodo, jog metodinių grupių vadovai dažniausiai yra neformalūs mokyklos lyderiai, nes pirmininkais dažniausiai renkami aktyvūs, kūrybingi bei kompetentingi mokytojai, nebūtinai turintys aukščiausią kvalifikacinę  kategoriją ir darbo patirtį. Iš pokalbių su mokyklos darbuotojais paaiškėjo, jog nėra aiškaus susitarimo, kaip palaikyti ir tikslingai skatinti mokytojų lyderystę, kaip vertinti prisiimtas funkcijas ir atsakomybę už jų įgyvendinimą.

Bendrai Personalo valdymas vertinamas gerai, o dėmesys personalui – vidutiniškai.

Mokytojų ir aptarnaujančio personalo skaičius tenkina mokyklos bendruomenės poreikius. Mokykloje dirba pakankamai kvalifikuotų mokytojų, kurių kvalifikacijos ir kompetencijos panaudojimas turi teigiamos įtakos mokinių pasiekimams. Pedagoginei pagalbai teikti mokykloje sukomplektuota aukštos kvalifikacijos ir gebančių tenkinti mokinių poreikius specialistų komanda. Iš STA matyti, kad 98,8 proc. mokinių tėvų pasitiki mokytojų kvalifikacija ir teigiamai vertina jų darbą. 94 proc. mokinių palankiai vertina mokytojų organizuojamas pamokas bei jų pagalbą mokantis. Aptarnaujantis personalas geba užtikrinti saugią ugdymo(si) aplinką. Išorės vertintojai priėjo prie išvados, jog pedagoginio ir techninio personalo komplektavimas yra tinkamas.

Mokytojams sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją. Mokyklos administracija, atsižvelgdama į metodinės tarybos rekomendacijas, numato mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir reguliariai organizuoja mokytojams seminarus mokykloje. Kvalifikacijos tobulinimą mokytojai planuoja  metodinėse grupėse ir individualiai. Mokyklos vadovai sudaro galimybę dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir seminaruose, veda kvalifikacijos tobulinimo renginių lankomumo apskaitą. Mokykloje ir už jos ribų organizuojama gerosios patirties sklaida: pasidalijimas kursuose ir seminaruose įgytomis žiniomis, vedamos atviros pamokos, rengiami metodiniai pranešimai, konferencijos, seminarai. Mokytojų veiklos vertinimas pagrįstas jų savianalize mokslo metų pabaigoje. Iniciatyvūs, kūrybingi mokytojai skatinami žodinėmis padėkomis, už ženklesnius veiklos rezultatus apdovanojami mokyklos administracijos padėkomis, jų veiklą įvertinant viešų renginių metu. Iš pokalbių su mokyklos mokytojais ir aptarnaujančio personalo atstovais paaiškėjo, jog nuoseklios, aiškiais ir visiems darbuotojams gerai žinomais vertinimo kriterijais paremtos darbuotojų vertinimo ir skatinimo sistemos mokykloje nėra. Svarbiausias metų šventes pedagoginiai darbuotojai ir aptarnaujantis personalas dažniausiai švenčia atskirai. Vertintojai daro išvadą, kad mokykloje dėmesys personalui priimtinas, bet yra ką tobulinti.

Personalo darbo organizavimas geras. Mokyklos veiklų įgyvendinimui, sudarytos dalykų mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų metodinės grupės, ugdymo plano bei tarifikacijos rengimo, prevencinio darbo bei vidaus įsivertinimo grupės. Metodinės grupės įsitraukia į mokyklos veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo procesus. Mokykloje suburiamos „Apvaliųjų stalų“ grupės, kuriose pasidalijama žiniomis apie mokinių mokymosi sėkmes ir problemas, analizuojamas atskirų klasių mokinių mokymasis. Mokyklos direktoriaus teigimu, neretai mokykloje įvairių veiklų įgyvendinimui susiburia ir neformalios grupės.

Bendrai materialinių išteklių valdymas vertinamas gerai, turto vadyba kaip nesisteminga.

Mokymosi aplinkos (patalpų tinkamumo mokytis, jaukumo, estetiškumo, mokymo priemonių naudojimo pamokoje veiksmingumo) vertinimas pateiktas 8 lentelėje.

8 lentelė

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

48 pamokose

21 proc.

78 pamokų

35 proc.

93 pamokose

41 proc.

7 pamokose

3 proc.

Mokyklos steigėjai yra Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto arkivyskupija. Finansavimą vykdo Kauno miesto savivaldybė. Kauno savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir kultūros įstaigų veiklos analizės skyriaus duomenimis šiuo metu mokykloje atliktas kapitalinis stogo ir tualetų remontas. Kaip reikalingų darbų sąrašą, minėto analizės skyriaus atstovai įvardija šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos sistemos, apšvietimo sistemos, elektros ūkio modernizavimo darbus,  taip pat siekiama pabaigti langų keitimo darbus. Šiuo metu mokykla dalyvauja Mokyklų tobulinimo programoje plius (MTP plius) projektuose „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“ bei „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“. Siekiant pagerinti mokyklų bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas, projektų metu mokykla aprūpinama šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, modernizuojama biblioteka. Vizito metu jau buvo atnaujinti fizikos, chemijos, menų kabinetai, dalis bibliotekos bei skaitykla. Mokyklos bendruomenė apie mokyklos finansinę būklę informuojama internetinėje svetainėje, mokytojų tarybos posėdžių, mokinių tėvų susirinkimų ir mokyklos visuotinių susirinkimų metu. Dėl lėšų naudojimo tariamasi su mokyklos taryba. Mokyklai reikėtų ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau ne biudžeto lėšų per projektus. Tikėtina, kad gautų lėšų ir priemonių tikslingas panaudojimas tenkintų didesnės dalies mokyklos bendruomenės lūkesčius.

Mokyklos turto vadyba vertinama vidutiniškai. Būtiniausiomis priemonėmis mokykla apsirūpinusi, tačiau dirbant ,,klasių sistema“ mokytojai turi kaskart neštis mokymo ir kt. priemones į klasę, kurioje vyks pamoka. Mokytojų kambaryje mokytojai turi savo spinteles, kuriose, neturėdami dalyko kabinetų, laiko informacijos šaltinius bei mokymo(si) priemones. Vizito metu pastebėta, kad daugumoje kabinetų atnaujinti baldai, t.y., spintos, lentos, suolai (išskyrus kėdes). Kaip teigia bibliotekos vedėja, bibliotekai pakanka programinės literatūros, literatūros laisvalaikiui, žodynų, enciklopedijų. Pokalbių su mokytojais bei vadovais metu paaiškėjo, kad vadovėlių trūkumo mokykloje nėra. Gerai veikia  vadovėlių užsakymo ir aprūpinimo jais tvarka. Vadovėliai užsakomi atsižvelgiant į metodinių grupių pageidavimus, jais aprūpinti visi mokiniai.. Pokalbių su mokiniais metu nustatyta, kad bibliotekoje dažniausiai lankosi 1-10 klasių mokiniai. Vyresnieji dažniau renkasi knygas internete, eina į Kauno miesto viešąją biblioteką. Biblioteka nuolat yra turtinama. Ją paremia  ne tik mokytojai, bet ir garsūs Lietuvoje žmonės: prof. Zigmas Zinkevičius, Pranas Jakaitis (JAV), prof. Albertas Janulionis, gydytoja Birutė Tiknevičiūtė, žurnalistė Audronė Vaitkutė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Šiais metais bibliotekoje pradedama diegti MOBIS programa. Bendruomenės poreikius tenkina užsakomos spaudos įvairovė: ,,Kauno diena”, ,,Dialogas”, ,,Lietuvos rytas”, ,,Švietimo naujienos”, ,,Žvirblių takas”. Internetu, pasak bibliotekininkės, naudojasi mokiniai pamokų metu ir po jų, tačiau kaip problema įvardijama kompiuterių trūkumas. Vizito metu mokiniai ir mokytojai teigė, kad šiuolaikinėmis technologijomis geriausiai aprūpinti chemijos, fizikos, informacinių technologijų kabinetai. Iš pokalbių su kūno kultūros mokytojais paaiškėjo, kad sportinio inventoriaus jiems pakanka. Kūno kultūros mokytojai patys rūpinasi sporto sale, ją dažo, tvarko krepšinio lentas, restauruoja seną inventorių. Pastebėta, jog dauguma mokinių saugo mokyklos turtą. Vizito metu stebėtose pamokose vertintojai fiksavo, kad informacijos šaltinių, mokymo(si) priemonių, informacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybėmis naudojosi tik pavieniai mokytojai. Kalbinti mokiniai teigė, kad šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis jie dažniausiai naudojasi IT pamokose. Kitų dalykų pamokose tai pasitaiko gana retai. Nemaža mokytojų dalis teigia, kad ugdymo procese  norėtų naudoti informacines technologijas, mokomąsias kompiuterines programas, mokomuosius objektus, internetinius šaltinius, rengti pristatymus, tačiau tam nėra sudaromos sąlygos, o dėl kabinetų trūkumo ,,sunaikinus „Pateikčių klasę“ mokytojų galimybės naudoti IT sumažėjo dar labiau. Siekiant ugdyti šiuolaikinį XXI amžiaus žmogų, rekomenduotina didesnį dėmesį skirti efektyvesniam informacijos šaltinių bei šiuolaikinių IKT priemonių diegimui bei panaudojimui ugdymo procese.

Patalpų panaudojimas mokykloje yra geras. Mokytojai dirba 2 pastatuose: pradinių klasių korpuse ir 5-12 klasių korpuse. Mokykloje sukurta klasių-kabinetų sistema. Veikia fizikos, biologijos, chemijos, informacinių technologijų, muzikos, technologijų, rusų k., vokiečių k. ir anglų k. kabinetai. Pradinių klasių korpuse veikia muziejus, kuriame mokytojai kartu su mokiniais renka medžiagą bei eksponatus. Patalpos ugdymui  išnaudojamos 100 proc. Ateityje, remontuojant ir rekonstruojant mokyklą, galima būtų pastatą ir patalpas pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams. Kiekviename mokyklos korpusuose veikia valgykla, yra sporto bei aktų salės. Pakalbėjus su mokiniais bei mokytojais nustatyta, kad valgyklos teikiamo maisto kokybė tenkina daugumą (remiantis STA tai sudaro 83 proc. apklaustųjų) bendruomenės narių. Mokyklos bibliotekoje vyksta šventės, pamokos (dažniausiai lietuvių kalbos bei istorijos), rengiamos parodėlės įvairia tematika. Stebėtose pamokose vertintojai fiksavo, kad didesnė dalis pamokų vyksta prie tradiciškai išdėstytų suolų. Vertintojai mano, kad pamokos galėtų būti daug įdomesnės ir prasmingesnės ugdant mokinių kompetencijas, jei dažniau būtų sudaromos galimybės dirbti grupėse, komunikuoti (pamokoje laisvai migruoti), kartu ieškoti atsakymų į klausimus, įvardinti, rasti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų.

 

__________________________________________________________

 

 PRIEDAS

Pradinės klasės. N=55

 

Planavimas

Mokymas

Mokymasis

Pagalba

Vertinimas

Santykiai

Aplinka

Pasiekimai

Planavimas

1.000

 

 

 

 

 

 

 

Mokymas

0.74

1.000

 

 

 

 

 

 

Mokymasis

0.69

0.65

1.000

 

 

 

 

 

Pagalba

0.65

0.63

0.64

1.000

 

 

 

 

Vertinimas

0.65

0.70

0.60

0.71

1.000

 

 

 

Santykiai

0.59

0.61

0.70

0.49

0.54

1.000

 

 

Aplinka

0.52

0.57

0.57

0.66

0.58

0.54

1.000

 

Pasiekimai

0.84

0.75

0.81

0.70

0.68

0.67

0.58

1.000

 

5-8 klasės. N=92

 

Planavimas

Mokymas

Mokymasis

Pagalba

Vertinimas

Santykiai

Aplinka

Pasiekimai

Planavimas

1.000

 

 

 

 

 

 

 

Mokymas

0.61

1.000

 

 

 

 

 

 

Mokymasis

0.52

0.63

1.000

 

 

 

 

 

Pagalba

0.49

0.50

0.59

1.000

 

 

 

 

Vertinimas

0.53

0.45

0.51

             0.50

1.000

 

 

 

Santykiai

0.42

0.24

0.49

0.33

0.45

1.000

 

 

Aplinka

0.28

0.24

0.31

0.35

0.36

0.40

1.000

 

Pasiekimai

0.60

0.53

0.67

0.45

0.51

0.53

0.35

1.000

 

9-10 klasės. N=44

 

Planavimas

Mokymas

Mokymasis

Pagalba

Vertinimas

Santykiai

Aplinka

Pasiekimai

Planavimas

1.000

 

 

 

 

 

 

 

Mokymas

0.87

1.000

 

 

 

 

 

 

Mokymasis

0.49

0.53

1.000

 

 

 

 

 

Pagalba

0.55

0.54

0.58

1.000

 

 

 

 

Vertinimas

0.48

0.44

0.51

0.48

1.000

 

 

 

Santykiai

0.45

0.38

0.63

0.48

0.31

1.000

 

 

Aplinka

0.28

0.30

0.39

0.40

0.46

0.34

1.000

 

Pasiekimai

0.83

0.70

0.65

0.57

0.45

0.43

0.30

1.000

 

11-12 klasės. N=35

 

Planavimas

Mokymas

Mokymasis

Pagalba

Vertinimas

Santykiai

Aplinka

Pasiekimai

Planavimas

1.000

 

 

 

 

 

 

 

Mokymas

0.73

1.000

 

 

 

 

 

 

Mokymasis

0.47

0.53

1.000

 

 

 

 

 

Pagalba

0.82

0.62

0.55

1.000

 

 

 

 

Vertinimas

0.68

0.71

0.30

0.68

1.000

 

 

 

Santykiai

0.62

0.56

0.52

0.60

0.59

1.000

 

 

Aplinka

0.67

0.65

0.23

0.48

0.52

0.53

1.000

 

Pasiekimai

0.79

0.63

0.52

0.58

0.63

0.51

0.51

1.000

 


 

   
Logo

KAUNO ARKIVYSKUPIJA

Logo

KAUNO ŠV. JONO PAULIAUS PARAPIJA KVIEČIA Į ŠV. MIŠIAS
(Baltų pr. 44a, Kaunas)

Renginių kalendorius  

Rugsėjis 2017
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30
   

Kaip atvykti į svečius?  

   

Prisijungti  

   
Gimnazijos rėmėjas — UAB „Ofitecha“.
ADRESAS: A.JUOZAPAVIČIAUS pr. 82B, Kaunas Tel./faks.: (37) 424977 Mob.tel.: (687) 458 95 (686) 649 75 El.paštas: info@ofitecha.lt
   
Gimnaziją remiantis saksofono muzikos melodijomis...
Pranas Stropus.
   
Kauno žygeivių - folkloro klubas „Gilė“.
Judėk, krutėk, nenurimk!
   
TEO LT mūsų gimnazijai (Baltų pr. 103) elektroniniam dienynui sukūrė nemokamą „TEO Wi-Fi“ ryšį.
Veikti socialiai atsakingai, TEO požiūriu, reiškia veikti etiškai, sąžiningai ir skaidriai rinkos, aplinkosaugos, visuomenės ir darbuotojų atžvilgiu.
   
Sportinių šokių klubas „Junda“.
Šokite! Būsite sveiki, gražūs ir laimingi.
   
Mokyklų bibliotekų modernizavimas
Įgyvendinus projektą sukurta ir atnaujinta mokyklų bibliotekų struktūra, pagerinta mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybė bei užtikrintos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos.
   
Cgates Jono Pauliaus II gimnazijai tiekia šviesolaidinį internetą ir televiziją.
Mūsų gimnazijoje - Cgates iniciatyva moksleiviams ir mokytojams padeda įveikti kasdienines užduotis.
   
© Kauno Jono Pauliaus II gimnazija. Atnaujinta: 2015-12-12