Logo

VASAROS ATOSTOGOS!

Kontaktai ir adresai  

   

Nuo 2012 12 12  

7101678
Šiandien
Vakar
Šią savaitę
Praeitą savaitę
Šį mėnesį
Praeitą mėnesį
Viso
29736
32835
142364
3206513
274910
121877
7101678

Your IP: 172.31.28.20
2017-09-23 20:08
   

10 priedas


GIMNAZIJOS PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO
VERTINIMO SISTEMA


Vertinimas suprantamas kaip nuolatinis procesas, padedantis orientuoti ugdymo turinį į kiekvieno mokinio poreikius, į aktyvųjį mokymąsi panaudojant reikiamą informaciją iš įvairių šaltinių. Vertinimas yra prasmingas tada, kai skatina ir padeda mokiniams mokytis, ir yra suprantamas kaip kiekvieno mokinio ugdymo procese daroma pažanga. Jis pra¬sideda prieš planuojant ir organizuojant mokinių veiklą, tęsiasi viso ugdymo proceso metu ir jam pasibaigus, mokiniui pristačius savo praktinės veiklos rezultatus, kaupiant mokinio darbų aplanką. Mokinių žinios, pasiekimai, pažanga vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004 02 25 įsakymu Nr. ISAK-256), dalykų bendrųjų programų reikalavimais, baigiamųjų klasių mokinių pasiekimų patikrinimo, mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijomis, ŠMM rekomendacijomis.


1.    VERTINIMO TIKSLAI
1.1.    Padėti mokiniui mokytis, būti atsakingu už savo mokymosi rezultatus, bręsti kaip asmenybei.
1.2.    Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus, pažangą.
1.3.    Nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.


2.    VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
2.1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, individualiais mokinio poreikiais, atitinka ugdymo(si) tikslus.
2.2. Vertinama mokinio žinios, socialiniai ir dalyko gebėjimai, nurodant mokymosi spragas, padedant jas ištaisyti.
2.3. Mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją, mokosi vertinti ir įsivertinti. Vertinimas aiškus ir skaidrus – aiškūs kriterijai, rodikliai, procedūros.
2.4. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas – siekiama patikimumo, remiamasi išsilavinimo standartais, naudojamos modernios vertinimo metodikos.
2.5. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose naudojamas formuojamasis vertinimas (komentarai raštu ir žodžiu), diagnostinis (diagnostinės užduotys, komentarai apie jų atlikimą, pažymiai, vertinimo aplankai) ir apibendrinamasis vertinimas (pažymys, įskaita, vertinama padaryta/nepadaryta pažanga pagal trijų mokymosi pasiekimų lygių požymius, apibendrinta informacija fiksuojama elektroniniame dienyne).
2.6.    Pradinio ugdymo pakopoje naudojamas idiografinis vertinimas, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose – formalusis vertinimas.
 

3.    VERTINIMO NUOSEKLUMAS UGDYMO PROCESE
3.1. Planavimas
3.1.1. Mokytojas, konkretindamas ugdymo turinį (sudarydamas ilgalaikį/trumpalaikį planą), vadovaujasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, atsižvelgia į mokymo ir mokymosi sąlygas, turimus išteklius, formuluoja aiškius tikslus.
3.1.2. Mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo ir mokymosi etapą (temą, pamoką) formuluoja tikslus, aiškius mokymosi uždavinius, vertinimo kriterijus, rodiklius.
3.1.3.    Mokytojas ir mokiniai prieš pradėdami mokytis (kursą, temą, pamokos temą) susitaria, ką jie turi pasiekti, kada, kas ir kaip bus vertinama.
3.2. Vertinimas mokant. Naudodami formuojamąjį (pagal galimybes), diagnostinį vertinimą, mokytojai: su mokiniais išsiaiškina uždavinius, vertinimo kriterijus ir rodiklius, parenka veiksmingas užduotis, naudoja įvairius metodus, strategijas, skatina motyvaciją, numato tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius.
3.3.    Vertinimo informacijos fiksavimas. Apibendrinamasis, formalus vertinimas (pažymiai, įskaitos), fiksuojami pildant elektroninį dienyną, ataskaitas ir kita.
3.4.    Informavimas. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ir raštu:
3.4.1. pokalbiuose ir diskusijose su mokiniais;
3.4.2.  juos mokant, vertinant jų darbus, įrašant vertinimus į elektroninį dienyną, ataskaitas;
3.4.3.  komentarai tėvų susirinkimų, individualių pokalbių metu.
3.5. Ugdymo proceso vertinimas ir koregavimas. Remdamiesi vertinimo informacija, mokytojai ir administracija priima sprendimus apie:
3.5.1.    ugdymo turinį (ar padėjo siekti ugdymo tikslų, uždavinių, ar buvo prieinamas kiekvienam mokiniui);
3.5.2. mokymo metodus ir strategijas, užduotis, šaltinius, išteklius ir jų efektyvumą;
3.5.3.  mokymo tikslus, uždavinius ir jų tinkamumą atskiriems mokiniams, grupei ar visai klasei.


4.    VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO
4.1.    Mokiniai – dalyvauja, gauna informaciją, mokosi vertinti, planuoja mokymąsi.
4.2.    Mokinių tėvai (globėjai) – gauna informaciją.
4.3.    Mokytojai – planuoja, atlieka, fiksuoja, informuoja, koreguoja, teikia pagalbą.
4.4.   Mokykla nustato vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo, panaudojimo tvarką, užtikrina vertinimo perimamumą ir dermę, pagalbą mokiniui.
 
5.    MOKINIO PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
5.1.  Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus. Pradinėse klasėse mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami taikant formuojamąjį, diagnostinį, apibendrinamąjį vertinimus.
5.1.1. Baigus temą, ciklą, skyrių, mokinių mokymosi pasiekimai vertinami remiantis bendraisiais pasiekimų aprašais, pasiekimai pagal lygius neskirstomi.
5.1.2. Apibendrinant pusmečio/metų mokymosi pasiekimus, vertinama pagal ugdomųjų dalykų pasiekimų lygių požymių aprašus ir fiksuojama el. dienyne. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinėje įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis – patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis, o nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio – nepatenkinamas.
5.1.3. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“.
5.1.4. Nevertinti lygiais 1-2 klasėse dailės-technologijų, kūno kultūros, muzikos padaryta arba nepadaryta pažanga. Pasiekimus vertinti „p.p.“ arba „n.p.“.
5.1.5. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama el. dienyne, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“.
5.2. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus:
5.2.1. Formuojamuoju vertinimu vertinama kiekvieną pamoką. Apie savo pasiekimus mokiniai informuojami nuolat pamokų metu žodžiu, pagal galimybes raštu elektroniniame dienyne. Kaupiamas mokinio darbų aplankas.
5.2.2. Taikant formalųjį vertinimą per pusmetį mokinio pažanga ir pasiekimai periodiškai vertinami pažymiais 10 balų (1-10 balų) vertinimo sistema. Jei dalyko 5 savaitinės pamokos, tai rašomi ne mažiau kaip 6 pažymiai; jei 4 savaitinės pamokos, tai 5 pažymiai, ir t.t.
5.2.3. Priimant sprendimus apie mokinių pasiekimus ir daromą pažangą, bei planuojant ugdymo procesą vadovaujamasi dalyko bendrosios programos patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų pasiekimų lygių požymių aprašais. Mokinių pasiekimų patenkinamas lygis, įvertinant mokinio pasiekimus pažymiu, orientuotas į 4-5, pagrindinis – į 6-8, aukštesnysis – į 9-10 balų, o nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio rašomas nepatenkinamas pažymys 1-3 balai. Nepatenkinamas pažymys 1 balas rašomas už visišką nepasiruošimą pamokai, už neatliktas užduotis ir už akademinį nesąžiningumą.
5.2.3.1. „Įskaityta“/„neįskaityta“:
Žmogaus saugos dalyke 5, 8, I gimnazijos klasėse; dalykų modulių kurse; III-IV klasėse pasirenkamųjų dalykų kurse (eksperimentinė chemija, psichologija ir kt.)
5.2.3.2. Dorinio ugdymo (tikybos), muzikos, dailės, technologijų, pilietiškumo pagrindų, kūno kultūros ir kitų dalykų pažanga ir pasiekimai vertinami pažymiu.
5.2.3.3. Apie savo pasiekimus moksleiviai informuojami nuolat pamokų metu žodžiu ir raštu. Įvertinimus mokytojai surašo į elektroninį dienyną.
5.2.3.4.  Pažymiu vertinami:
Kontrolinis darbas (rašinys, atpasakojimas, diktantas, testas, laboratorinis darbas ar kitokio pobūdžio atsiskaitymas), trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių.
Apklausa raštu (iki 30 min.), žodžiu (iki 10 min.).
Savarankiškas darbas.
Viešasis kalbėjimas (iki 10 min.).
Projektinis darbas.
5.2.3.5. Kaupiamasis vertinimas. Kaupiamąjį pažymį sudaro 6 privalomi ir 5 pasirinktini rodikliai, atsižvelgiant į dalyko specifiką.
Privalomi rodikliai: lankomumas; pažanga, pastangos; mokinio aktyvumas per pamokas; atsiskaitymai laiku; sistemingai ir laiku atliekami namų darbai; dalyvavimas olimpiadose, varžybose, konkursuose, miesto kultūrinėje veikloje.
Siūlomi pasirinktini rodikliai: trumpalaikiai projektiniai darbai; kūrybiškumas; savarankiškai perskaityta knyga, atliktas papildomas darbas; rašto kultūra; darbai pratybose, sąsiuviniuose, darbų aplanke; techninis pasiruošimas pamokai; darbo vietos tvarka ir pan.
5.2.4. Už kiekvieną praleistą įskaitinį darbą (kontrolinį darbą, savarankišką darbą, ilgalaikį projektą), mokinys privalo atsiskaityti. Jei mokinys praleido įskaitinį darbą dėl pateisinamos priežasties (ligos ir pan.), jis privalo atsiskaityti per 2 savaites po atvykimo dienos į mokyklą. Jei mokinys praleido įskaitinį darbą dėl kitų priežasčių ar negali nurodyti pateisinamos priežasties, jis, susitaręs su mokytoju, privalo atsiskaityti per 1 savaitę po atvykimo dienos į mokyklą. Mokiniui laiku neatvykus atsiskaityti, elektroniniame dienyne įrašomas 1 balas (užduotis neatlikta).
 
6.    VARTOJAMŲ SĄVOKŲ APRAŠAS
6.1. Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. Mokinio žinios ir supratimas, bendrieji ir dalykiniai gebėjimai, vertybinės nuostatos, reikalingos sėkmingesniam gyvenimui ir savirealizacijai, plėtojant galimybes darbo rinkoje ir visuomeninėje veikloje, turi būti apibrėžti, pagrįsti, pasiekiami, realūs, susieti su konkrečiu įgyvendinimo laiku.
6.2. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
6.3. Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
6.4. Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
6.5.    Formuojamasis vertinimas.
6.5.1. Formuojamasis vertinimas neformalus, nesiejamas su pažymiu. Jis padeda numatyti mokymosi perspektyvą, sparčiau daryti pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti savo pasiekimus, išsiaiškinti žinių spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti, ugdo mokinio pasitikėjimas mokytoju, o mokytojui padeda koordinuoti ugdymo(-si) procesą.
6.5.2. Mokytojas, organizuodamas mokymą ir mokymąsi, stebėdamas, komentuodamas, skatindamas mokinius vertinti ir įsivertinti savo mokymąsi:
aiškina grįžtamosios informacijos svarbą, vertinimo įtaką mokantis, mokytojo ir mokinio vaidmenis ugdymo procese;
bendradarbiauja su mokiniais, aiškindamas pasiekimų reikalavimus, kriterijus, rodiklius, aptardamas mokymosi spragas;
pateikia pavyzdžių, kaip galima gerai atlikti užduotis;
pastebi ir pripažįsta įvairius mokinio pasiekimus ir daromą pažangą.
6.5.3. Mokinio veikla vertinama komentaru žodžiu kiekvieną pamoką reflektuojant, papildant ir taisant atsakymus, atliktus darbus. Komentarai raštu rašomi pagal galimybes, nurodant sėkmes ir nesėkmes, geresnio rezultato siekimo kelius.
6.5.4. Gimnazijoje stiprinamas mokinio įsivertinimas (savęs vertinimas). Mokiniui jis padeda pačiam išsiaiškinti turimas mokymosi spragas ir pasirinkti tinkamas tolesnio mokymosi strategijas. Taip mo¬kydamasis mokinys daugiau prisiima atsakomybės už savo mokymąsi.
6.6.    Diagnostinis vertinimas
6.6.1. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą (mokymosi etapą) ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, padėti mokiniui įveikti mokymosi sunkumus. Diagnostinio vertinimo užduotys turi atitikti tai, ko buvo mokoma, kad mokiniai iš anksto kartu su mokytoju aptartų vertinimo kriterijus, mokytųsi juos taikyti įsivertinant ir vertinant bendraklasio darbą. Mokytojai mokinius įtraukia į vertinimo procesą, taip mokiniai mokomi įsivertinti.
6.6.2. Mokytojas, naudodamas diagnostinį vertinimą:
aiškiai ir suprantamai nusako mokiniams mokymo ir mokymosi tikslus, uždavinius bei laukiamus rezultatus;
moko mokinius palyginti tai, ko jie išmoko su tuo, ko buvo siekiama;
moko taisyti nesėkmes ir užpildyti spragas;
tinkamai parenka grįžtamosios informacijos pateikimo būdą, apimtį, laiką, formą;
aiškina ir aptaria mokinio mokymosi rezultatus;
aiškina, kad esant skirtingiems vertinimo tikslams, taikomi skirtingi vertinimo būdai.
6.6.3. Diagnostinis vertinimas remiasi kasdieniu mokinių stebėjimu, namų darbų, kontrolinių, savarankiškų, kūrybinių darbų rezultatais.
6.6.4. Diagnostinis vertinimas pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose yra formalus, vertinamas pažymiu (10 balų sistema), baigus temą, kurso dalį. Pradinio ugdymo pakopoje, naudojamas idiografinis vertinimas, lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais, bet ne su kitų mokinių pasiekimais.
6.6.5. Diagnostinio vertinimo užduotys sudaromos vadovaujantis sudėtingumo ir struktūrinių dalių proporcijomis, nusakytomis matrica dalykų bendrosiose programose.
6.7. Apibendrinamasis vertinimas
6.7.1. Taikomas baigiant kursą (mokymo etapą ar modulį). Remiamasi nevienpusiška informacija.
6.7.2. Vertinimo užduotys atitinka tikslus, aiškūs rangavimo susitarimai, mokiniai supažindinami su nurodymais, reikalavimais, aiškiais kriterijais.
6.7.3. Apibendrinamasis vertinimas pagrindiniame ir viduriniame ugdyme yra formalus, vertinamas pažymiu, įskaita:
  baigus programą, kursą, mokslo metus;
  atrenkant olimpiadų, konkursų dalyvius;
  dalyvaujant nacionaliniuose tyrimuose, organizuojant patikras;
  baigus ugdymo programą;
  naudojamas kriterinis vertinimas (išskyrus olimpiadas, konkursus – norminis vertinimas).
6.7.4. Apibendrinamasis vertinimas pradiniame ugdyme atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi į el. dienyną.
6.8. Kontrolinis darbas
– Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių pamokos laiko.
Rašinys, atpasakojimas, diktantas, testas, laboratorinis darbas ar kitokio pobūdžio atsiskaitymo darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis).
Per vieną dieną klasei/grupei gali būti 1 kontrolinis darbas.
Kiekvieną mėnesį pagal dalykų ilgalaikius planus sudaromas bendras kontrolinių darbų grafikas, nurodant konkrečią dieną.
Sutapus kelių dalykų kontrolinio darbo laikui, pirmenybė rašyti kontrolinį darbą teikiama mokomajam dalykui, kurio yra mažiau savaitinių pamokų.
Kontroliniai darbai nerašomi dieną prieš atostogas, dieną po atostogų ar šventinių dienų (išskyrus tuos mokomuosius dalykus, kuriems skirta viena valanda per savaitę).
Kontrolinis darbas įvertinamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, pažymys įrašomas į el. dienyną.
Su ištaisytais darbais supažindinami mokiniai, vedama išsami kontrolinio darbo analizė.
Ar tikslinga perrašyti kontrolinį darbą, sprendžia dalyko mokytojas, bet nepatenkinamą  įvertinimą gavusiam mokiniui pageidaujant sudaroma galimybė pasimokius atsiskaityti iš tos temos per savaitę nuo rezultatų paskelbimo dienos.
Kontroliniuose darbuose turi būti įvairaus lygio užduočių, remiantis Benjamino Bloomo taksonomija.

6.9.  Apklausa raštu
Darbas raštu trunka mažiau nei 30 min. Apklausa atliekama ne daugiau kaip iš vienos pamokos medžiagos.
Darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per savaitę.
Apklausos pažymys įrašomas į dienyną.
Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami.

6.10. Apklausa žodžiu
Apklausa žodžiu trunka iki 10 min. Jei apklausa žodžiu atliekama ne daugiau kaip iš vienos pamokos medžiagos, iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami. Jei numatoma apklausa iš 2 ar daugiau pamokų medžiagos, apie apklausą žodžiu mokiniams būtina pranešti prieš 1 pamoką.
Praleidus pamoką be priežasties, mokytojas turi teisę kitą pamoką mokinį kviesti atsakinėti.
  Apklausos rezultatų įvertinimas įrašomas į dienyną tą pačią dieną.

6.11. Savarankiškas darbas
Darbas, kurio trukmė pamokoje planuojama mokytojo nuožiūra.
Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų.
Savarankiško darbo metu mokytojo nuožiūra mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine medžiaga.
Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai).
Patikrinti ir įvertinti savarankiški darbai turi būti grąžinami per 10 darbo dienų.
Savarankiško darbo įvertinimo pažymys įrašomas į el. dienyną.
Apie savarankišką darbą iš anksto informuoti nebūtina (nebent būtų reikalingos priemonės: žinynai, žodynai, skaičiuotuvai ir kt.).
 

6.12. Rašinys, kūrybinis darbas
Rašomieji darbai rašomi 1-2 pamokas, apie juos pranešama prieš mėnesį, data tikslinama prieš savaitę.
Darbai grąžinami ir įvertinimai paskelbiami per 10 darbo dienų.
Rašomieji darbai įtraukiami į kontrolinių darbų grafiką.

6.13. Projektiniai darbai
Projektiniai darbai rengiami iš vienos temos, bet gali būti integruoti.
Apie projektinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.
Trumpalaikį projektą gali atlikti 1 mokinys arba grupelės po 2-3 mokinius.
Galutinį vertinimą gali sudaryti atskirų projektavimo etapų atlikimo įvertinimas, medžiagos tinkamumas (atsakyta į temą, pateikta medžiaga, darbo estetiškumas), darbo pristatymas.
Galutinis pažymys įrašomas į elektroninį dienyną projekto pristatymo dieną.
IV gimnazijos klasių mokinių metinių projektinių darbų įvertinimai atskirai įrašomi į elektroninį dienyną ir brandos atestatą.
  Dėl detalesnės vertinimo sistemos nutarimai priimami dalykų metodinėse grupėse.

6.14. Viešasis kalbėjimas
  Viešasis kalbėjimas trunka iki 10 min. Apie viešojo kalbėjimo datą mokiniams būtina pranešti ne vėliau kaip prieš savaitę.
  Viešojo kalbėjimo įvertinimas įrašomas į el. dienyną tą pačią dieną.


6.15. Darbų aplankas
Aplankas (pranc. Profeuille: porter – nešti, feuille – lapas, nešiojamas aplankas raštams, sąsiuviniams) – tam tikra sankaupa tikslingai mokinio atliktų ugdomųjų dalykų darbų, atspindinčių jo pastangas, pažangą ir pasiekimus vienoje ar keliose srityse. Aplanke gausu vertingos informacijos, reikalingos mokytojui, mokiniams, klasės vadovui ir tėvams, kad būtų galima stebėti ir įvertinti mokinio mokymosi pažangą ir raidą, mokinio formaliai ir neformaliai įgytos kompetencijos augimą, pažinti mokinio mąstymo ypatumus.
Mokiniui aplankas padeda geriau suprasti, kokiose srityse jis yra stiprus, kuriose srityse jam reikėtų daugiau padirbėti, ko jis išmoko per tam tikrą laiką ir į kokias veiklas įdėjo daugiausia pastangų. Jei mokinys pats dalyvauja ir įsivertina atrinkdamas į aplanką savo darbų pavyzdžius, tai ugdo jo gebėjimą reflektuoti, apgalvoti ir kelti tolesnius mokymosi tikslus. Aplankas įtraukia mokinį į savo paties įsivertinimą, ir leidžia jam pamatyti padarytą pažangą per tam tikrą laikotarpį (pusmetį, vienus ar dvejus mokslo metus).
Mokytojui ir klasės vadovui aplankas padeda geriau pažinti mokinio interesus, jo asmenines stiprybes, bendrųjų programų efektyvumą konkretaus mokinio atveju. padėti atskleisti mokinio indėlį į visos mokyklos bendruomenės gyvenimą. Aplanke pateikiami akivaizdūs įrodymai, kuriais remiantis galima pagrįsti mokiniui rašomus pažymius.
Tėvai, susipažinę su aplanku, gauna informacijos apie tai, kaip jų vaikas dalyvauja mokyklos gyvenime, kaupia medžiagą apie jo mokymosi ir kitus asmeninius pasiekimus, susipažįsta su informacija, kaip mokinys apibrėžia savo asmeninius tikslus ir siekius, planus, kaip siekia užsibrėžtų tikslų. Vadovaudamiesi tuo tėvai gali padėti mokiniui apibrėžti savo asmeninius gebėjimus, interesus ir talentus.



Atnaujinta: 2015 09 04

   
Logo

KAUNO ARKIVYSKUPIJA

Logo

KAUNO ŠV. JONO PAULIAUS PARAPIJA KVIEČIA Į ŠV. MIŠIAS
(Baltų pr. 44a, Kaunas)

Renginių kalendorius  

Rugsėjis 2017
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30
   

Kaip atvykti į svečius?  

   

Prisijungti  

   
Gimnazijos rėmėjas — UAB „Ofitecha“.
ADRESAS: A.JUOZAPAVIČIAUS pr. 82B, Kaunas Tel./faks.: (37) 424977 Mob.tel.: (687) 458 95 (686) 649 75 El.paštas: info@ofitecha.lt
   
Gimnaziją remiantis saksofono muzikos melodijomis...
Pranas Stropus.
   
Kauno žygeivių - folkloro klubas „Gilė“.
Judėk, krutėk, nenurimk!
   
TEO LT mūsų gimnazijai (Baltų pr. 103) elektroniniam dienynui sukūrė nemokamą „TEO Wi-Fi“ ryšį.
Veikti socialiai atsakingai, TEO požiūriu, reiškia veikti etiškai, sąžiningai ir skaidriai rinkos, aplinkosaugos, visuomenės ir darbuotojų atžvilgiu.
   
Sportinių šokių klubas „Junda“.
Šokite! Būsite sveiki, gražūs ir laimingi.
   
Mokyklų bibliotekų modernizavimas
Įgyvendinus projektą sukurta ir atnaujinta mokyklų bibliotekų struktūra, pagerinta mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybė bei užtikrintos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos.
   
Cgates Jono Pauliaus II gimnazijai tiekia šviesolaidinį internetą ir televiziją.
Mūsų gimnazijoje - Cgates iniciatyva moksleiviams ir mokytojams padeda įveikti kasdienines užduotis.
   
© Kauno Jono Pauliaus II gimnazija. Atnaujinta: 2015-12-12